Štai keturi klausimai, kuriuos kelia mokslinė fantastika, kuriuos vyriausybės gali apsvarstyti.
1. Superkareiviai
Superkareiviai yra pagrindinė mokslinės fantastikos tema. Galvojama, kaip jie gali būti dar labiau patobulinti, turėti stipresnius raumenis ir net papildomus organus.
Pavyzdžiui, populiariame žaidime „Warhammer 40 000“ kariams implantuojama antra širdis, treti plaučiai ir daugybė papildomų implantų, padedančių išgyventi mūšio lauke.
2. Dronai
Šiuolaikiniame kare vis svarbesnis vaidmuo tenka bepiločių orlaivių operacijoms: JAV ir jos sąjungininkės naudoja bepiločius orlaivius „Predator“ ir „Reaper“, kuriais patruliuoja danguje ir per nuotolį žudo įtariamuosius terorizmu. Visai neseniai matėme pavyzdžių, kai karo Ukrainoje metu buvo naudojami jūriniai bepiločiai orlaiviai.
Tačiau mokslinė fantastika jau seniai numatė tokio pobūdžio karus.
Neseniai paskelbtame straipsnyje teigiama, kad Orsono Scotto Cardo mokslinės fantastikos romanas „Enderio žaidimas“ (1985 m.) iš anksto suponuoja daugelį svarbiausių diskusijų, kurios šiandien vyksta šioje srityje, ir į jas įsitraukia. Tarp jų – taikinių pasirinkimo būdas ir moraliniai bei etiniai klausimai, susiję su nuotoliniu žudymu. Kadangi bepiločiai orlaiviai tampa vis labiau paplitę kasdieniame civiliniame gyvenime, šie klausimai taps dar aktualesni.
3. Bioinžinerija
Be bepiločių orlaivių ir pažangių kompiuterinių technologijų, taip pat galėtume apsvarstyti biologijos mokslus ir gyvūnų, naudojamų humanitarinėms operacijoms karo metu remti, vaidmenį.
Filmo „Karo šunys“ („Dogs of War“, 2017 m.) pagrindinis veikėjas yra bioinžinerijos sukurtas šuo – tiesiogine prasme, karo šuo (samdinys) – kuris neabejodamas vykdo įsakymus, kol vieną dieną sužino, kad jo šeimininkai nėra visai tokie „geri vyrukai“, kaip jie iš pradžių teigia.
Kaip ir daugelyje geriausių mokslinės fantastikos kūrinių, „Karo šunys“ kelia daug etinių ir moralinių klausimų apie žmogaus būklę, tarp jų – ir kaip žmonės dažnai išnaudoja kitus, ir kaip gyvūnai įsilieja į mūsų moralės sistemą.
Pavyzdžiui, realus šuns Kuno, kuris Afganistane gelbėjo kareivių gyvybes ir buvo apdovanotas Viktorijos kryžiaus šunims atitikmeniu, atvejis. Jei siųsime gyvūnus į pavojingas situacijas, kad jie padėtų kariams ar ieškotų išgyvenusiųjų žemės drebėjimą, galbūt ir gyvūnus reikia patobulinti, kad sumažėtų rizika ir jie geriau atliktų savo darbą?
4. Elgsenos modifikavimas
Mokslinėje fantastikoje daug kalbama apie psichotropines medžiagas ir apie tai, kaip jos gali būti naudojamos tikrovei iškraipyti ir elgesiui modifikuoti.
Pavyzdžiui, buvo sukurtas kosminio vesterno žanro filmas „Ramybė“ (2005 m.), kuriame kapitonas Malkolmas Reinoldsas ir jo įgula keliauja į Mirandos planetą, kad sužinotų apie tamsias cheminių medžiagų, naudojamų populiacijai kontroliuoti ir padaryti žmones paklusnesnius, pasekmes. Beje, šis filmas buvo trumpai eteryje gyvavusio J. Whedon kurto mokslinės fantastikos televizijos serialo „Firefly“ tęsinys.
Nors šie pavyzdžiai gali atrodyti grėsmingi, jie nė iš tolo neprilygsta realiai CŽV vykdomiems eksperimentams.
Vietnamo karo pabaigoje paaiškėjo, kad CŽV vykdė neteisėtus eksperimentus su žmonėmis, siekdama sukurti narkotikus smegenų plovimui ir kankinimui. Ši operacija, žinoma kaip MK-ULTRA, buvo paviešinta 1977 m. Senato posėdyje.
Nors galime tik tikėtis, kad tokie ekstremalūs ir siaubingi eksperimentai liko praeityje, elgesio modifikavimo koncepcija vis dar labai svarbi gynybos tyrimų srityje, nors galbūt ne tokiu mastu kaip praėjusio amžiaus viduryje.
Iš tiesų, daugelis teigia, kad socialinė žiniasklaida dabar yra pasaulinis mūšio laukas, o informacinis karas kelia realią grėsmę saugumui, o tokios šalys, kaip Rusija ir Kinija, kaltinamos vykdančios kibernetines kampanijas prieš Vakarus.
