Mokslininkai atliko analizę, remdamiesi 1989-2022 m. balandžio mėn. paskelbtais 34 tyrimais, atliktais šalyse, teisiškai pripažįstančiose tos pačios lyties asmenų santykius.
Analizė parodė, kad vaikų, gyvenančių šeimose, kuriose yra seksualinių ar lytinių mažumų tėvų (skėtinė sąvoka, apibūdinanti asmenis, kurių seksualinė ar lytinė tapatybė laikoma neatitinkančia socialinių ir kultūrinių normų) rezultatai pagal įvairius rodiklius, įskaitant fizinę sveikatą ir mokymosi rezultatus, buvo tokie pat geri kaip ir vaikų iš priešingos lyties tėvų šeimų.
Pagal kai kuriuos rodiklius seksualinių mažumų tėvų vaikai iš tikrųjų lenkė savo bendraamžius iš kitų šeimų, ypač kai kalbama apie psichologinį prisitaikymą ir vaikų bei tėvų santykius.
Tyrėjai teigė, kad augimas su seksualinių mažumų tėvais „gali suteikti tam tikrų privalumų vaikams“, galbūt dėl to, kad jie yra „tolerantiškesni įvairovei ir labiau rūpinasi mažesniais vaikais“ nei heteroseksualūs tėvai, ir pridūrė, kad lyties ir seksualinės tapatybės tyrinėjimas „iš tikrųjų gali padidinti vaikų gebėjimą sėkmingai gyventi įvairiomis aplinkybėmis“.
Vis dėlto tyrėjai įspėjo, kad egzistuoja didelė rizika, susijusi su seksualinių mažumų šeimomis, pavyzdžiui, socialinė stigma, diskriminacija ir menka socialinė parama.
Tyrėjai teigė, kad išvados gali būti netaikomos visuotinai, nes tyrimas atliktas tose vietovėse, kuriose tos pačios lyties asmenų santykiai yra įteisinti ir požiūris į tokias šeimas yra palankesnis.
Tyrėjai taip pat analizavo ne tik vaikų rezultatus, bet ir kitus šeimos gyvenimo aspektus, įskaitant porų pasitenkinimą santykiais, psichikos sveikatą, tėvų patiriamą stresą ar šeimos funkcionavimą. Seksualinių mažumų poros pasiekė ne blogesnius rezultatus nei heteroseksualios poros.
