Apie tai kalbiname, VšĮ Lietuvos inovacijų centro, Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovą, Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytoją dr. Artūrą Jakubavičių.
– Kodėl manote, jog MTEP apjungia du iš pažiūros skirtingus pasaulius? Kokie tai pasauliai?
– Verslo misija ir pagrindinis siekis yra gauti pelno, uždirbti kuo daugiau pajamų. Mokslas orientuojasi į pripažinimo, kuris retai kada matuojamas pinigais, siekimą, todėl galima teigti, kad kalbame apie du visiškai skirtingus pasaulius. Lietuvos verslai orientuojasi į greitus rezultatus – pardavimų apimtis, o MPET rezultatais grįstų inovacijų diegimui, kūrybai reikia gerokai daugiau laiko ir investicijų.
Dažnai žinias Lietuvos įmonės perka kitose šalyse, kopijuoja ten taikomas inovacijas.
Dažnai žinias Lietuvos įmonės perka kitose šalyse, kopijuoja ten taikomas inovacijas. Jeigu mūsų šalyje veikiančios verslo įmonės pakeistų požiūrį ir suprastų, kad nereikia nieko kopijuoti, o galima suburti komandą kūrybai ir čia pat Lietuvoje plėtoti MTEP, neabejotinai būtų pasiekiama gerokai aukštesnė pridėtinė vertė.
Analogiška situacija ir mokslininkų bendruomenėje. Mokslo žmonės turi ieškoti būdų, kaip pritaikyti, komercializuoti savo žinias. Šiandien jau nebeužtenka vien būti protingu ir turėti žinių. Reikia gebėti jas parduoti. Mokslininkams taip pat svarbu suprasti, kad protas, žinios nėra savaime vertę kuriantis dalykas, reikia, jas sugebėti pritaikyti, parduoti.
MTEP – sistemingai atliekamas kūrybinis darbas, kuriuo siekiama pagilinti žinojimą, įskaitant žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimą, ir naudoti šias žinias kuriant naujus produktus ar atnaujinant jų pritaikymo būdus. Šiame kontekste labai sustiprėja mokslinių ir eksperimentinių tyrimų plėtros reikšmė, atsiranda valstybės ir ES finansavimo įrankiai plėtoti verslo ir mokslo bendrystę.
– Gal galėtumėt įvardinti konkrečią MTEP naudą verslui, mokslui, valstybei?
– Pasitelkus MTEP finansavimo įrankius, moksliniai tyrimai ir eksperimentai nereikalauja nepakeliamų kaštų. Kūrybinis eksperimentinis procesas yra rizikingas, ne visada būna rezultatyvus, dalis jo virsta naujais produktais ar paslaugomis, o dalis, nepasiteisina, nepavyksta. Dažnai MTEP sukuria naują pridėtinę vertę, naujas darbo vietas ir galų gale, jei kūrybos procesas rezultatyvus, verslas gauna pelno.
Dažnai MTEP sukuria naują pridėtinę vertę, verslas gauna pelno.
Tam, kad sumažinti verslo rizikos kaštus ir investavimo į MTEP baimę, valstybė teikia įvairias paramos priemones per Ekonomikos ir Inovacijų ministeriją, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, labai prisideda ES fondai.
Dalyvaujantiems MTEP veiklose verslams, suteikiama mokestinių lengvatų, ženkliai sumažinamas pelno mokestis, yra kompensuojama nuo 25 iki 80 proc. MTEP išlaidų, skiriamas ES finansavimas. Pasitelkus MTEP finansinius įrankius ir projektinę veiklą, universitetai, mokslinės laboratorijos ar netgi moksline veikla užsiimantys verslai gali ne tik sukurti papildomų darbo vietų, bet ir gauti papildomų pajamų, komercializuoti mokslo rezultatus.
– Ar MTEP gali būti traktuojamas, kai viena šalies ekonomikos varomųjų jėgų?
– Inovacijos apima naujų idėjų generavimą ir jų įgyvendinimą, naujų gaminių, procesų ar paslaugų, kurie sąlygoja tiek nacionalinės ekonomikos ir užimtumo didėjimą, tiek pelno didėjimą inovacijas diegiančiai kompanijai, todėl be jokios abejonės, tai yra ekonomikos varomoji jėga.
MTEP dėka kuriami inovatyvūs produktai. Jie gali būti visiškai nauji konkrečioje įmonėje, nauji rinkoje, ar nauji pasaulyje. Naujumas pasaulyje siejasi su radikalios inovacijos samprata – kai inovacija daro labai didelę įtaką rinkose: pavyzdžiui, keičia rinkų struktūrą, kuria naujas rinkas, keičia atitinkamą pramonės sektorių.
MTEP yra procesas kai pinigai virsta žiniomis, o žinios virsta pinigais.
MTEP yra procesas kai pinigai virsta žiniomis, o žinios virsta pinigais. Todėl pagrįstai galima teigti, kad inovacija – tai verslo darymas „galva“. Juk ne veltui liaudies išmintis sako: pirmiau – pagalvok, o paskui – daryk.
–Ar kūrybingi Lietuvos verslininkai?
– Kūrybinio polėkio ir moksle, ir versle yra, tačiau ne visi, gebantys sugeneruoti idėjas, jas įgyvendina. Nedaugelis drįsta savo viziją paversti inovatyviu verslu, ne tik sugeneruoti potencialias galimybes, bet ir visa tai įgyvendinti, retas, kuris drįsta prisiimti riziką. O investavus laiko ir pastangų į žinias, neretai jos atsiperka su kaupu.
Šiuo atveju labai svarbi valstybinė parama, valstybės ir ES fondų investicijos į MTEP. Visa tai sumažina rizikos baimę, amortizuoja kaštus, sudaro sąlygas žinias versti į inovatyvius produktus, kurie ilgainiui virsta įmonės pelnu.
Inovatyvios valstybės požymis
Pašnekovas džiaugėsi, kad verslas nemažina investicijų į MTEP apsukų ir pradeda į šią veiklą investuoti daugiau nuosavų lėšų, o tai yra inovatyvios ir pažangios valstybės požymis. Pagal MTEP finansavimo priemonę moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirta apie 142 mln. Eur. pasirašytos 188 sutartys su Lietuvos verslais, daug inovatyvių mokslinių tyrimų ir eksperimentų atlikta medicinos, odontologijos, informacinių technologijų bei elektronikos srityse. Labai patobulėjo medicinos vaizdų transliacijos technologijos.
Sekite naujienas internete www.esinvesticijos.lt ir www.eimin.lrv.lt
Informacija parengta bendradarbiaujant su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, jos skelbimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
