Didžiosios Britanijos mokslininkai patvirtino, kad paimti šlapius daiktus yra daug lengviau, kai pirštai yra raukšlėti, nei tada, kai jie yra sausi ir lygūs.
Tyrėjai mano, kad mūsų protėviams tokios raukšlės ant pirštų išsivystė tada, kai jie maisto ieškodavo drėgnose vietovėse arba upėse.
Mokslininkai atliko eksperimentą, kurio metu prašė savanorių viena ranka ištraukti stiklo rutuliukus iš vandens pilno indo ir per mažą plyšelį įdėti juos į kitą indą kita ranka.
Tie savanoriai, kurių pirštai buvo susiraukšlėję, užduotį atliko daug greičiau nei tie, kurių pirštų oda buvo lygi.
Tačiau pastebėta, kad raukšlėti pirštai nedavė jokios naudos perduodant sausus daiktus. Tai leidžia daryti išvadą, kad raukšlės ant pirštų galiukų gali padėti greičiau sugriebti šlapius arba po vandeniu esančius daiktus.
Ilgą laiką buvo manoma, kad raukšlės paprasčiausiai atsiranda dėl to, kad oda po vandeniu išbrinksta, tačiau neseniai atlikti tyrimai atskleidė, kad raukšlių atsiradimą lemia kraujagyslių susiaurėjimas dėl reakcijos su vandeniu. Tai nulemia žmogaus simpatinė nervų sistema.
