Iš tiesų, kai kurie lūžio taškai jau gali būti pasiekti. Naujame tyrime taip pat teigiama, kad yra daug daugiau galimų lūžio taškų, nei mokslininkai nustatė anksčiau.
Klimatologijoje lūžio taškas apibrėžiamas kaip pasaulinės temperatūros pakilimas, kurį viršijus vietinė klimato sistema („lūžio elementas“) pavyzdžiui, Amazonės atogrąžų miškai, pradeda negrįžtamai nykti. Pasiekus kritinį tašką, tas elementas bus pasmerktas visam laikui, net jei pasaulinė temperatūra nukris žemiau kritinio taško, rašo „Live Science“.
Pirmą kartą klimato lūžio taškų idėja iškelta 2008 m. žurnale PNAS paskelbtame straipsnyje, kuriame mokslininkai nustatė devynis pagrindinius lūžio elementus, kurie dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos gali pasiekti tokią ribą.
Naujajame tyrime, kuris rugsėjo 9 d. buvo paskelbtas žurnale „Science“, tyrėjų grupė iš naujo įvertino daugiau kaip 200 straipsnių lūžio taškų tema, paskelbtų nuo 2008 m., duomenis. Jie nustatė, kad šiuo metu yra 16 pagrindinių lūžio taškų, iš kurių beveik visi gali pasiekti ribą, iš kurios nebegalima sugrįžti.
Žemė jau atšilo daugiau kaip 1,1 laipsnio pagal Celsijų, lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu.
„Tai lemia, kad Žemė pasieks kelis pavojingus lūžio taškus, kurie bus pražūtingi žmonėms visame pasaulyje“, – pareiškime teigė tyrimo bendraautoris Johanas Rockströmas.
Atlikdami pakartotinį vertinimą, tyrėjai dėl nepakankamų įrodymų pašalino du iš pradinių devynių lūžio taškų, tačiau vėliau nustatė devynis naujus, į kuriuos anksčiau neatsižvelgta. Taigi jų skaičius išaugo iki 16, rašoma tyrime.
„Nuo tada, kai 2008 m. pirmą kartą vertinome klimato lūžio taškus, jų sąrašas išsiplėtė, o mūsų vertinimas dėl jų keliamos rizikos smarkiai padidėjo“, – pareiškime sakė vienas iš autorių Timas Lentonas, pagrindinis pirminio 2008 m. lūžio taškų dokumento autorius.
Naujajame tyrime mokslininkai apskaičiavo tikslią temperatūrą, kuriai esant kiekvienas lūžio taškas greičiausiai pereitų negrįžtamą ribą.
Atlikus analizę paaiškėjo, kad penki kritiniai elementai – Grenlandijos ir Vakarų Antarktidos ledo skydai, Arkties amžinasis įšalas, tropiniai koraliniai rifai ir pagrindinė vandenyno srovė – yra „pavojingoje zonoje“, t. y. sparčiai artėja prie kritinio taško.
Du iš šių pavojingos zonos lūžio taškų – Grenlandijos ir Vakarų Antarktidos ledo skydai – jau viršijo savo žemiausius galimus lūžio taškus, atitinkamai 0,8 C ir 1 C°, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu, o tai rodo, kad šių dviejų sistemų jau nebegalima išgelbėti, rašo mokslininkai.
Vienas iš šio pagreitėjusio termino paaiškinimų yra tai, kad mokslininkai dabar visiškai supranta lūžio taškų tarpusavio sąsajas.
Tobulesni klimato modeliai dabar rodo, kad vieno lūžio taško kritimas gali padidinti kito lūžio taško tikimybę. Pavyzdžiui, jei dėl kylančios temperatūros tirpsta Arkties amžinasis įšalas, į atmosferą patenka daugiau anglies dioksido. Tai dar labiau padidins paviršiaus temperatūrą sausumoje ir vandenynuose, todėl sparčiau tirps didžiausi ledo skydai ir kils pavojus koraliniams rifams. Kitaip tariant, lūžio taškai yra sukrauti kaip domino kaladėlės – kai tik vienas iš jų nukris, kiti gali greitai sekti paskui jį.
„Kad Žemėje išliktų tinkamos gyventi sąlygos, apsaugotume žmones nuo didėjančių ekstremalių reiškinių ir užtikrintume stabilią visuomenę, turime daryti viską, kas įmanoma, kad išvengtume lūžio taškų peržengimo“, – sakė mokslininkai.
