Pasaulio Sveikatos Organizacija skaičiuoja, kad per metus gripas nusineša apie 650 tūkstančių gyvybių. Nuo gripo galima saugotis stiprinant imunitetą, vengiant masinio susibūrimo vietų, dėvint apsaugos priemones. Tačiau geriausia apsauga išlieka skiepai, rekomenduojami visiems aukštos rizikos žmonėms. Vakcinos dabar yra kuriamos pagal išorinius viruso baltymus. Kitaip tariant, imuninė sistema mokoma atpažinti tam tikrus baltymus, kuriuos naudoja konkrečios gripo viruso atmainos. Tie išoriniai baltymai skiriasi, nes virusas mutuoja, ir ankstesni skiepai tampa nebeveiksmingais.
Mokslininkai seniai ieško bendrų bruožų, kurie leistų išmokyti imuninę sistemą atpažinti visas gripo viruso atmainas. Tačiau kol kas šis darbas nebuvo sėkmingas. Reikia surasti tokį taikinį, su kuriuo imuninė sistemą sąveikauja, ir kuris yra paplitęs per visas gripo atmainas. Tai – labai sudėtinga.
Tačiau dabar tarptautinė mokslininkų komanda mano aptikusi vidinį gripo viruso baltymą, kurį imuninė sistema gali atpažinti. Kai virusas patenka į ląstelę, šis baltymas yra suskaldomas ir paskirstomas po ląstelę – tai padeda infekcijai plisti. Nors gripo virusas gali efektyviai keisti savo išorinius baltymus, vidiniai baltymai išlieka panašūs. Taigi, jei mokslininkams pavyktų išmokyti imuninę sistemą atpažinti šiuos vidinius baltymus, T-ląstelės galėtų kur kas anksčiau atpažinti infekuotas ląsteles ir jas nužudyti. Tai sustabdytų infekcijos plitimą.
Mokslininkai teigia, kad tie baltymai būdingi dešimtims tūkstančių skirtingų gripo viruso atmainų. T ląstelės jau geba jas atpažinti, tačiau įprastai tam reikia laiko. Jei tik pavyktų sukurti vakciną, kuri išmokytų imuninę sistemą greičiau atpažinti gripą pagal viruso paleistus vidinio baltymo segmentus, ligos pavyktų išvengti.
Tačiau prieš akis – dar labai ilgas darbas. Dabar mokslininkai tik žino savo taikinį. Dabar reikia sukurti vakciną, kuri padėtų imuninei sistemai su tuo taikiniu kovoti.
