Mokslininkai, atlikdami eksperimentus su pelėmis, nustatė molekulę, kuri, stimuliuojama žemų temperatūrų, veikia taip, kad ima kristi svoris.
Eksperimento metu pelėms per aštuonias dienas keturis kartus buvo suleista minėtųjų molekulių. Po dviejų savaičių jos neteko 12 proc. savo kūno svorio.
Žmonės ir kiti žinduoliai į šaltį reaguoja dvejopai. Kai mums šalta, imame drebėti tam, kad kūnas degintų energiją ir sušiltų. Taip pat šaltis siunčia signalus į mikrofagus, kurie veikia kitas molekules, „atsakingas“ už tai, kad baltieji riebalai būtų paverčiami į kitus, kurie ne kaupia, o degina energiją.
Kūdikiai ir gyvūnai, miegantys žiemos miegu, turi labai daug energiją deginančių ląstelių – rudųjų riebalų. Jų, organizmui senstant, mažėja.
Prof. Ajay Chawla iš Kalifornijos universiteto teigimu, jau seniau žinomas faktas, kad baltuosius riebalus įmanoma paversti į ruduosius. A. Chawla komanda netgi nustatė, kurios molekulės siunčia organizmui signalą, kad baltieji riebalai „paruduotų“, praneša newscientist.com. Tai – interleukin-4 ir interleukin-13 molekulės.
Eksperimento metu pelėms per aštuonias dienas keturis kartus buvo suleista minėtųjų molekulių. Po dviejų savaičių jos neteko 12 proc. savo kūno svorio.
Tiesa, anot A. Chawla, žmonėse efektas nebūtų toks „dramatiškas“. „Tačiau net padidinus energijos sudeginimą keliais procentais, rezultatai būtų milžiniški“, – tikino A. Chawla.
