Į kosminę aplinką elementai pasklinda nevienodai, priklausomai nuo žvaigždės masės. Masyvesnės žvaigždės sprogsta branduolio kolapso supernovomis ir paskleidžia palyginus daug anglies, deguonies, kalcio ir kitų lengvų elementų, o mažesnės tampa baltosiomis nykštukėmis ir elementus paskleidžia tik gerokai vėliau, sprogdamos termobranduolinėmis supernovomis ir išmesdamos santykinai daug geležies.
Taigi visata jaunystėje pirmiau prisipildė deguonies ir gretimų elementų, o geležies – tik vėliau. Šie skirtumai turėtų būti pastebimi, tyrinėjant senas žvaigždes: deguonies ir geležies gausos santykis jose įprastai didesnis, nei Saulėje, nors apskritai už helį sunkesnių elementų yra gerokai mažiau.
Dabar paskelbta apie vieną tokią žvaigždę, kurioje deguonies ir geležies santykis yra išskirtinai aukštas. Žvaigždė J0815+4729 yra labai sena nykštukė, priklausanti Paukščių tako halui. Geležies joje yra 300 tūkstančių kartų mažiau, nei Saulėje – tai viena mažiausių žinomų geležies gausų. O štai deguonies ir geležies gausos santykis net 10 tūkstančių kartų viršija šį santykį Saulėje. Kitaip tariant, J0815+4729 deguonies yra tik 30 kartų mažiau, nei Saulėje.
Taip pat joje yra santykinai daug anglies ir azoto. Šie duomenys leidžia spręsti, kad žvaigždė susiformavo iš medžiagos, kurią praturtino vienas 21-27 Saulės masių žvaigždės sprogimas supernova. Tokių žvaigždžių analizė padeda geriau suprasti, kaip formavosi Paukščių tako žvaigždžių populiacija.
