Atsistojate nuo sofos ir kelias sekundes stengiatės atgauti pusiausvyrą, nes aplinka staiga pasineria į tamsą.
Ši įprasta, tačiau nerimą kelianti patirtis kelia klausimą: kodėl kartais atsistojus svaigsta galva ir aptemsta regėjimas?
Pasirodo, šią reakciją, vadinamą posturaline arba ortostatine hipotenzija, sukelia staigus kūno padėties pasikeitimas, ir paprastai dėl to nėra ko nerimauti.
Tačiau jei tai kartojasi nutinka dažnai arba ilgai trunka, tai gali būti lėtinės ligos požymis, rašo livescience.com.
Regėjimo pokyčiai, galvos svaigimas ir svaigulys, atsirandantys praėjus kelioms sekundėms po to, kai atsistojate, atsiranda dėl staigaus ir laikino kraujospūdžio sumažėjimo, livescience.com sakė Harvardo medicinos mokyklos „Beth Israel Deaconess“ medicinos centro docentas daktaras Stephenas Juraschekas.
Jis sakė, kad šią akimirką smegenys nėra aprūpinamos pakankamu kiekiu kraujo ir deguonies. Taip pat sumažėja deguonies tiekimas šviesą jaučiančiam tinklainės audiniui.
Kadangi tam, kad tinklainė tinkamai funkcionuotų, reikia daug deguonies, net ir nedidelis jo tiekimo sumažėjimas gali sukelti regėjimo problemų.
Stabilaus kraujospūdžio palaikymo atsistojus procesą kontroliuoja autonominė nervų sistema – nervų rinkinys, reguliuojantis nevalingas kūno funkcijas, tokias kaip širdies ritmas, kvėpavimas ir virškinimas, sakė S.Juraschekas.
„Kai žmonės atsistoja, į kojas pritraukiama apie 300–800 kubinių centimetrų kraujo, todėl laikinai sumažėja kraujo spaudimas“, – sakė jis.
Tai paprastai nesukelia pastebimo poveikio, tačiau dehidratuotiems arba, pavyzdžiui, gripu sergantiems žmonėms kraujo spaudimas gali sumažėti smarkiau ir prireikia daugiau laiko, jog jis stabilizuotųsi, aiškino medikas.
Jis pastebėjo, jog žmonės taip pat gali patirti galvos svaigimą, jei vartoja kraujo spaudimą mažinančius vaistus.
Be to, kai kurie žmonės gali būti linkę į šiuos simptomus atsikėlę iš lovos ryte, nes tuo metu jų kraujospūdis paprastai būna žemas, taip pat vartojant alkoholį arba gausiai prakaituojant.
Šie trumpi galvos svaigimo priepuoliai skiriasi nuo lėtinės ortostatinės hipotenzijos, kai daliai žmonių atsistojus ilgam ar dažnai sutrinka regėjimas ir pusiausvyra.
Ši būklė gali trukdyti kasdieniam gyvenimui, sukelti kritimus, alpimus ir autoavarijas, be to, ji yra širdies ir kraujagyslių sutrikimų bei inkstų ligų rizikos veiksnys, sakė S.Juraschekas.
Dažniau pasitaiko antrinė posturalinė hipotenzija, kai simptomus sukelia kitos medicininės būklės.
Tai gali būti susiję su lėtu širdies susitraukimų dažniu (bradikardija), mažu cukraus kiekiu kraujyje (hipoglikemija) ir, pavyzdžiui, skydliaukės ligomis.
Dėl senėjimo kaklo ir širdies slėgio jutikliai taip pat gali tapti mažiau reaktyvūs, o širdis – mažiau pajėgi greitai reguliuoti savo greitį, todėl 65 metų ir vyresni žmonės dažniau patiria šiuos galvos svaigimo priepuolius.
