Nors šio užsiėmimo mėgėjai mėgsta plonus, plokščius akmenis, mokslininkų matematinis modelis atskleidė, kad sunkesni, bulvės formos akmenys gali duoti daug geresniu rezultatų, rašo „The Guardian“.
„Išbandykite keletą keistų akmenų ir pažiūrėkite, kas nutiks“, – sakė Bristolio universiteto taikomosios matematikos daktaras Ryanas Palmeris, – „Pabandykite mesti akmenį, kuris atrodo kaip bulvė. Su sunkesniais akmenimis galima iškrėsti įdomių dalykų.“
Palmeris ir jo kolega, Londono universitetinio koledžo taikomosios matematikos profesorius Frankas Smithas sukūrė matematinį modelį, kad ištirtų, kaip objekto forma ir masė veikia jo slydimą vandens paviršiumi. Be to, kad šis modelis turi esminės reikšmės akmenų mėtymui, jis padės mokslininkams, sprendžiantiems komercines problemas, pavyzdžiui, ledo kaupimąsi ant lėktuvų dideliame aukštyje.
Tyrėjai nustatė matematinį ryšį tarp akmens masės ir jo apačios kreivumo, kuris lemia, ar akmuo slysta, ar ne. Jie padarė išvadą, kad sunkesni akmenys, kurie priešingu atveju nuskęstų, slysta, jei jų išlenkimas yra pakankamas.
Tačiau masyvesni akmenys, net ir gerai mesti, nėra iš tų, kurie, prieš išnykdami po vandeniu, perskrieja per jį keliolika kartų. Sunkesni, labiau išlenkti akmenys kitaip sąveikauja su vandeniu.
„Jei akmuo yra sunkesnis, galima gauti itin elastingą reakciją su vienu milžinišku atšokimu, vietoje daugybės mažų atšokimų“, – sakė R.Palmeris.
„Iš esmės horizontalų metimą paverčiate vertikalesniu judesiu. Dėl to padidėja vandens jėga, stumianti akmenį atgal, o tai gali įveikti masę ir išstumti akmenį atgal“, – sakė mokslininkas.
Modelyje nebuvo nagrinėjamas akmenų sukimo poveikis, tačiau ankstesni tyrimai parodė, kad sukimasis yra svarbi sėkmingo akmenų nugrimzdimo dalis. Jei akmuo iš pradžių išmetamas gerai, sukimasis gali neleisti akmeniui skrydžio viduryje pakrypti ir atsitrenkti į vandenį blogu kampu.
