Eksperimento pavadinto „BioRock“ tikslas – ištirti kaip kosmose, kur gravitacija ypač silpna, „jaučiasi“ mikrobų rūšys, gebančios ištraukti įvairius mineralus iš uolienų. Iš viso į TKS „SpaceX Dragon“ kapsulėje pakilo 18 miniatiūrinių reaktorių su bazalto uolienomis ir bakterijų rūšimis.
„Tikimės įgyti daugiau žinių apie tai, kaip mikrobai tarpsta kosmose ir kaip juos galima būtų panaudoti tyrinėjant bei kolonizuojant kosmosą. Pavyzdžiui, kasinėjant asteroidus arba paverčiant Mėnulio ir Marso uolienas augalams tinkamais dirvožemiais“, – sako tyrimui vadovaujantis astrobiologas Charlesas Cockellas iš Edinburgo universiteto.
Pradinėje eksperimento stadijoje yra tiriamos trijų skirtingų rūšių bakterijos, mokančios „graužti“ uolienas ir iš jų išgauti mineralus. Viena rūšis yra randama sausame Kolorado plynaukštės dirvožemyje, o kita gali išgyventi šalia sunkiųjų metalų klodų, kurių didesni kiekiai dažniausiai yra žalingi beveik visiems gyviesiems organizmams.
Pasak Ch. Cockello, supratus, kaip mikrobai sąveikauja, dauginasi ir išgauna elementus iš uolienų paviršiaus mikrogravitacijos ar simuliuojamos Marso gravitacijos sąlygomis, galima bus įsivertinti biokalnakasybos perspektyvas kituose dangaus kūnuose.
Nenuostabu, kad mokslininkai mato bakterijų potencialą kosmose – juk iškelti nedidelę mikrobų koloniją į orbitą kainuoja labai nedaug resursų, o sudarius palankias sąlygas tokia kolonija gali labai greitai pasidauginti.
Eksperimento metu mokslininkai stebės, kiek geležies, kalcio, magnio bei kitų cheminių elementų bakterijos gali „ištraukti“ iš uolienos bandinių būdamos kosmose – šiuos rezultatus tyrėjai vėliau lygins su žemėje tą patį darbą atliekančių mikrobų rezultatais. Vėliau astrobiologai planuoja eksperimentuoti ir su kitų rūšių bakterijomis bei kito tipo uolienomis – visa tai padės geriau suprasti tokio kosminės kalnakasybos metodo efektyvumą.
Pasak mokslininkų, mikrobai yra viena iš gajausių gyvybės rūšių ir jų apstu visur – maiste, namuose, pramonės procesuose ir netgi mūsų kūnuose. Ir tikrai ne visi jie yra žalingi – dauguma jų atlieka svarbų vaidmenį kasdieniame gyvenime. Tad nenuostabu, kad mokslininkai mato bakterijų potencialą kosmose – juk iškelti nedidelę mikrobų koloniją į orbitą kainuoja labai nedaug resursų, o sudarius palankias sąlygas tokia kolonija gali labai greitai pasidauginti.
Tokios mikroskopinės „pagalbininkės“ padėtų mums išgauti įvairias medžiagas iš kosmose skriejančių mineralais ir metalais turtingų asteroidų. Taip pat pastaruoju metu vis labiau artėja metas, kai prasidės Mėnulio ar Marso kolonizavimas – ten esančias uolienas tokios bakterijos galėtų paversti labiau tinkamu dirvožemiu, kuriame kolonizatoriai galėtų auginti maistui tinkamas kultūras. Tai atvertų kelią daug ilgesnės trukmės kosmoso užkariavimo misijoms nei yra įmanomos planuoti su dabartinėmis technologijomis.
