Žemėje sniego riba formuojasi aukštuminiuose dangaus sluoksniuose, kuriuose dėl itin žemos temperatūros vanduo virsta į sniegą. Liniją, virš kurios sniego ir ledo danga išsilaiko visus metus, nesunku pamatyti pažvelgus į aukštus kalnus, kurių snieguotos viršūnės ribojasi su akmenuotu paviršiumi. Sniego linijos aplink jaunas žvaigždes atsiranda panašiai – ledo kristalai ima formuotis tolimesnėse, šaltesnėse kosminių dulkių disko vietose.
Atstumas iki žvaigždės nulemia temperatūrą, o nuo pastarosios priklauso, kokių medžiagų molekulės judės lėčiau ir sušalusios suformuos sniegą. Pirmoji sniego riba dulkių diske atsiranda dėl vandens – tik pradėjus tolti nuo žvaigždės, jis sušąla pirmiausia. Didėjant atstumui ir krintant temperatūrai, į sniegą pavirsti gali kitokie cheminiai junginiai – anglies dioksidas, metanas ar anglies monoksidas.
 |
| ALMA/ESO nuotr./Anglies monoksido sniego linija užfiksuota ALMA teleskopu |
Skirtingų rūšių sniegas kosmines dulkes padengia lipniu sluoksniu, dėl kurio jos ima jungtis į didesnius darinius, kurie, per ilgus tūkstantmečius, veikiami įvairių cheminių ir fizikinių procesų, suformuoja planetas ir kometas. Kitaip tariant, sniegas yra vienas iš veiksnių, nulemiančių, kiek kietos agregatinės būsenos materijos susidarys dulkių diske ir galinčiu paspartinti šį susidarymo procesą.
Kiekviena iš skirtingų – vandens, anglies dvideginio, metano ir anglies monoksido – sniego linijų gali būti susieta su tam tikromis planetų rūšimis. Pasak mokslininkų, planetų sistemoje, panašioje į mūsų Saulės sistemą, vandens sniego linija atitiktų atstumą tarp Marso ir Jupiterio, o anglies monoksido sniego riba – Neptūno orbitą. Kitaip tariant skirtingo sniego poveikis dulkėms nulemia skirtingų planetų rūšių susiformavimą.
Tačiau mokslininkų stebėta sniego linija nulemia ne tik planetų gimimą. Anglies monoksido ledas yra reikalingas metanolio susidarymui, o pastaroji cheminė medžiaga yra kompleksiškų organinių molekulių pagrindas. Jeigu kometos šias molekules transportuotų į naujai besiformuojančias, į Žemę panašias planetas, juose galėtų suklestėti gyvybė.
Astronomai anglies monoksido sniego liniją aplink jauną, į Saulę panašią žvaigždę užfiksavo naudodamiesi Čilėje esančiu galingu radioteleskopu ALMA (angl. Atacama Large Millimeter/submillimeter Array). Kosmoso tyrėjai įsitikinę, kad besiformuojanti planetų sistema turi nemažai panašumų su mūsų Saulės sistema, kai jai buvo keli milijonai metų.
Naująjį atradimą aprašantis straipsnis publikuotas žurnale „Science Express“.
