Organizmo imuninė sistema apsunkina skirtingų rūšių gyvūnų organų transplantavimą – dažnai gavėjo organizmas naujus organus atmeta. Tačiau mokslininkai panaudojo genų inžineriją ir imunitetą slopinančius vaistus, kad paviano organizmas priimtų kiaulės širdį.
Širdys buvo išimtos iš genų inžinerijos būdu išvestų kiaulių, todėl organai buvo labiau suderinami su paviano imunine sistema. Specialus vaistų režimas ir antikūnai užtikrino, kad primato imuninė sistema reaguos tinkamai.
Eksperimento metu penkiems pavianams buvo įdėtos penkios kiaulių širdys, tačiau pavianų širdys nebuvo išimtos. Kiaulių širdys buvo prijungtos prie cirkuliacinės sistemos, o pavianų širdys pumpavo kraują.
Mokslininkai pasiekė rekordą ir pavianai su kiaulių širdimis išgyveno 945 dienas. Tai – beveik dvigubai ilgesnis laiko tarpas, nei ankstesnio eksperimento metu. Toliau mokslininkai sieks visiškai pakeisti pavianų širdis kiaulių transplantais.
Laukdami organų transplantų miršta 8 tūkst. žmonių. Dėl didelio donorų poreikio mokslininkai seniai svarstė transplantavimui panaudoti gyvūnų organus. Ši procedūra dažnai vadinama kserotransplantavimu.
Pirmosios kseotransplantavimo procedūros nebuvo sėkmingos – šeštajame dešimtmetyje, mėginant persodinti šimpanzių ir pavianių organus, daugelis žmonių mirė.
Nuo to laiko mokslininkai dirbo, siekdami sukurti kiaules, kurių organai geriau tiktų žmonėms. Manoma, kad kiaulės būtų idealūs kandidatai žmonių organų transplantavimui dėl jų organų dydžio, trumpo auginimo laiko ir DNR, kuri buvo įdėmiai ištirta.
2002-aisiais mokslininkai pranešė išvedę kiaules, kurių organai nesukeltų priešiškos reakcijos žmogaus organizmui. Tačiau net ir šie organai pavianų organizme laikui bėgant buvo atmesti.
Todėl šis mokslininkų tyrimas vertinamas kaip proveržis.
