Kraujo krešėjimo rizika
Žurnale „British Medical Journal“ (BMJ) jie išsamiai aprašo daugiau kaip 29 milijonų žmonių, paskiepytų pirmosiomis vakcinos „AstraZeneca“ arba „Pfizer-BioNTech“ vakcinos dozėmis, tyrimo rezultatus. Mokslininkai daro išvadą, kad abiejų šių vakcinų atveju per trumpą laiko tarpą po pirmosios dozės vartojimo padidėja kai kurių hematologinių ir kraujagyslinių nepageidaujamų reiškinių, dėl kurių galima hospitalizacija arba mirtis, rizika.
Oksfordo universiteto klinikinės epidemiologijos ir bendrosios praktikos profesorė Julia Hippisley-Cox, pagrindinė straipsnio autorė, teigė: „Žmonės turėtų žinoti apie padidėjusią riziką po skiepijimo Covid-19 ir, jei jiems pasireiškia simptomai, nedelsdami kreiptis į gydytoją, tačiau taip pat turėtų žinoti, kad rizika yra gerokai didesnė ir trunka ilgiau, jei jie užsikrečia SARS-CoV-2“.
Autoriai taip pat pažymi, kad užsikrėtus COVID-19 šių nepageidaujamų reiškinių rizika yra gerokai didesnė ir tęsiasi ilgesnį laiką, nei po bet kurios kitos vakcinos.
Visos šiuo metu naudojamos vakcinos nuo koronaviruso buvo išbandytos atliekant atsitiktinės atrankos klinikinius tyrimus.
Užsikrėtus COVID-19 nepageidaujamų reiškinių rizika yra gerokai didesnė ir tęsiasi ilgesnį laiką, nei po bet kurios kitos vakcinos.
Autoriai taip pat išsamiai aprašė tokius savo tyrimo apribojimus, kaip analizuojama tik pirmoji vakcinos dozė, trumpas vakcinacijos poveikio laikotarpis bei neįtraukti priėmimo atvejai, kai pacientai iki tyrimo pabaigos vis dar buvo ligoninėje.
Tačiau jie mano, kad bet koks šališkumas, jei jis ir yra, greičiausiai nesikeis kiekvienos vakcinos atžvilgiu, todėl mažai tikėtina, kad tai turėjo įtakos vakcinų palyginimui.
Tyrimas, atliktas naudojant daugiau kaip 29 milijonų paskiepytų žmonių duomenis, parodė, kad po skiepijimo pirmąja COVID-19 vakcinos doze krešėjimo ir kitų kraujo sutrikimų rizika yra labai nedidelė. Nors ir rimta, tokių pačių padarinių rizika yra daug didesnė užsikrėtus SARS-CoV-2 virusu.
