Tyrime atskleidžiama, kaip paveiksle „La Bella Principessa“ (Gražuolė princesė), kurį menininkas nutapė dar prieš užbaigdamas „Moną Lizą“, panaudojamas žiūrovą suklaidinantis triukas, rašo Dailymail.co.uk.
Mokslininkai nustatė, kad paveiksle meistriškai sumaišomos spalvos, kad būtų išnaudotas mūsų periferinis mątymas ir žiūrovui atrodo, kad subjekto burnos forma keičiasi priklausomai nuo požiūrio taško.
Kai į paveikslą žiūrima tiesiai, burnos linija atrodo pasikreipus žemyn, o kai žmogus tyrinėja kitas paveikslo dalis, atrodo, kad burnos linija pakyla į viršų. Tokiu būdu sukuriama šypsena, kuri gali būti pastebėta tik periferinėje matymo zonoje, panašiai kaip ir „Mona Lizoje“, skelbia Sunderlando ir Sheffieldo Hallamo universiteto mokslininkai.
Ši technika vadinama sfumato ir yra pastebima „Mona Lizos“ ir „La Bella Principessa“ paveiksluose.
Mokslininkai pabrėžė, kad šią techniką mėgino naudoti daug menininkų, tačiau niekam nepavyko jos taip puikiai įvaldyti, kaip Da Vinčiui.
„Kadangi šypsena išnyksta tuomet, kai tik žmogus nori ją pastebėti, mes ją pavadinome „neaptinkama šypsena“, – „Vision Research“ publikuotame tyrime rašo Alessandro Soranzo'as ir Michelle Newberr.
