Šiuo metu, net jei pasaulinį atšilimą pavyks apriboti iki 2 ˚C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, naujais skaičiavimais, atogrąžų ir subtropikų regionuose, įskaitant Indiją, Arabijos šalis ir Afriką (į pietus nuo Sacharos), iki 2100 m. daugelį metų dienų vyraus pavojingai karšta temperatūra, rašo „Science Alert“.
Tuo tarpu vidutinėse pasaulio platumose kasmet kils intensyvios karščio bangos. Pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų Čikagos mieste mokslininkai prognozuoja, kad iki šio šimtmečio pabaigos pavojingų karščio bangų padaugės 16 kartų.
Mokslininkai teigia, kad iki 2050 m. pasaulis greičiausiai atšils daugiau nei 2 ˚C.
Naujausiais skaičiavimais, pasaulinis atšilimas jau dabar lemia vieną iš trijų su karščiu susijusių mirčių pasaulyje.
Remiantis šiais rodikliais, kiti tyrimai prognozuoja, kad ateinančiais dešimtmečiais, klimato kaitai vis labiau užvaldant mūsų planetą, žmonių mirs rekordiškai daug.
Tačiau tai, kaip žmonės susidoroja su karščio sukeltu stresu, apsunkina kiti veiksniai, pavyzdžiui, drėgmė. Dabartiniai skaičiavimai grindžiami vadinamuoju karščio indeksu, kuris atsižvelgia tik į santykinę drėgmę iki tam tikros temperatūros.
Tai tradicinis matas, kurį mokslininkai naudoja karščio stresui matuoti, tačiau naujausiais tyrimais nustatyta, kad žmogaus organizmas gali būti nepajėgus susidoroti su tokiu karščiu ir drėgme, kokį rodo šis indeksas.
Šiuo metu 93 °C karščio indekso reikšmė laikoma viršutine riba, kurią galima išgyventi.
Tačiau nauji tyrimai rodo, kad esant 100 proc. drėgmei net jauni ir sveiki žmonės gali neišgyventi daugiau nei 31 °C.
Nepaisant to, pagal tradicinį karščio indeksą temperatūra laikoma pavojinga, kai viršija 40 °C, o ypač pavojinga – kai viršija 51 °C.
Būtent šios ribos dabartiniame tyrime buvo naudojamos prognozuojant gyvenamąją aplinką ateityje.
Iki 2050 m. atogrąžų regionuose pavojingas karščio indeksas gali būti viršijamas 50 proc. dienų per metus. Iki 2100 m. jis gali būti viršijamas daugumą dienų.