Ozono sluoksnis yra labai svarbi stratosferos dalis, sauganti mūsų planetą nuo Saulės spinduliuotės.
Visų augalų ir gyvūnų sveikatai svarbu, kad jis išliktų nepažeistas, tačiau dėl istoriškai naudotų sintetinių teršalų, vadinamų chlorfluorangliavandeniliais (CFC), Žemės atmosferos šarve, tiesiai virš Antarktidos, žiojėja didelė skylė.
Dėl 1987 m. sudaryto tarptautinio susitarimo uždrausti naudoti chlorfluorangliavandenilius ozono skylė pamažu mažėja. 2019 m. skylė buvo mažiausia nuo 1982 m., kai buvo atrasta pirmą kartą.
Tai viena didžiausių žmonijos sėkmės istorijų. Tačiau ji dar nesibaigė.
2021 m. skylė virš Antarktidos vėl pradėjo didėti – praėjus metams po pražūtingų gaisrų, sudeginusių 60 mln. hektarų augmenijos Australijoje.
Naujajame tyrime nustatyta, kad stratosferoje esančios dūmų dalelės gali ardyti ozono sluoksnį gerokai ilgiau nei metus. Senstant dalelėms, jos gali tapti dar žalingesnės.
Išvados padeda paaiškinti, kodėl atrodo, kad po miškų gaisrų ozono sluoksnio atsistatymas lėtėja.
Per 2019-2020 m. Australijos gaisrus į atmosferą pateko daugiau kaip milijonas tonų dūmų.
Tačiau mokslininkams prireikė tik 2020 m. rugpjūčio mėnesio, kad pastebėtų sparčiai didėjančią ozono skylę.
Dabar mokslininkai apskaičiavo, kad iki rugsėjo mėnesio dūmų dalelės išplėtė ozono skylę maždaug 2,5 mln. kvadratinių kilometrų – 10 proc. daugiau nei prieš metus.
Mokslininkai įrodė, kad miško gaisrų dūmai gali sukelti azoto dioksido kiekio stratosferoje kritimą, iš esmės sukeldami domino efektą, kuris galiausiai skatina cheminį ozono sluoksnio nykimą.
Klimato krizė didina gaisrų tikimybę. Jei miškų gaisrai bus pakankamai dažni, ozono sluoksnis neturės laiko atsistatyti nuo žalingo dūmų poveikio.
