Naujame straipsnyje, kuriame apibendrinami įrodymai apie tai, kaip smegenų sistemos skirtingai veikia sutemus, teigiama, kad žmogaus kūnas ir protas veikia pagal natūralų 24 valandų veiklos ciklą, kuris daro įtaką mūsų emocijoms ir elgesiui.
Pavyzdžiui, dienos metu molekulinis lygis ir smegenų veikla yra suderinti su budrumu. Tačiau naktį mūsų įprastas elgesys yra miegas.
Pasak tyrėjų, mūsų dėmesys neigiamiems dirgikliams neįprastai padidėja naktį, o toks bruožas atsirado evoliucijos metu, mat žmonių protėviams naktys būdavo itin pavojingos.
Nors kadaise šis bruožas mums padėdavo įžvelgti nematomas grėsmes, dabar padidėjęs dėmesys neigiamiems dalykams naudos neatneša.
„Milijonai žmonių būdrauja vidury nakties, nors yra gana svarių įrodymų, kad jų smegenys veikia ne taip gerai, kaip dieną“, – sakė Harvardo universiteto neurologė Elizabetha Klerman.
Naujosios hipotezės autoriai savo minčiai iliustruoti pasitelkia du pavyzdžius. Pirmasis pavyzdys – heroino vartotojas, kuris sėkmingai suvaldo potraukį dieną, bet pasiduoda savo norams naktį.
Antrasis – su nemiga kovojantis koledžo studentas, kuris su kiekviena nemigos naktimi vis stipriau jaučia vienatvę ir neviltį.
Savižudybės ir savęs žalojimas labai dažni nakties metu, rašo „Science Alert“. Iš tiesų, kai kurių tyrimų duomenimis, savižudybių rizika nuo vidurnakčio iki 6.00 val. ryto yra tris kartus didesnė nei bet kuriuo kitu paros metu.
2020 m. atlikto tyrimo išvadose teigiama, kad naktinis budrumas yra savižudybių rizikos veiksnys, „galbūt dėl cirkadinio ritmo sutrikimų“.
Neteisėtų ar pavojingų medžiagų taip pat daugiau suvartojama naktį. Brazilijoje prižiūrimame narkotikų vartojimo centre atliktas tyrimas atskleidė, kad opioidų perdozavimo rizika naktį yra 4,7 karto didesnė.
