Mokslininkai įspėjo, kad jei nebus imtasi veiksmų dėl spermatozoidų mažėjimo, žmonės gali susidurti su reprodukcine krize.
Žurnale „Human Reproduction Update“ paskelbtame tyrime, pagrįstame 153 vyrų įverčiais teigiama, kad vidutinė spermatozoidų koncentracija nuo 1973 m. iki 2018 m. sumažėjo nuo apytikriai 101,2 mln. ml iki 49,0 mln. ml, t. y. 51,6 proc. Bendras spermatozoidų kiekis per tą patį laikotarpį sumažėjo 62,3 proc.
Tos pačios grupės 2017 m. atlikto tyrimo duomenimis, per pastaruosius 40 metų spermatozoidų koncentracija sumažėjo daugiau nei perpus. Tačiau tuo metu trūko duomenų apie kitas pasaulio dalis, todėl išvados buvo orientuotos į regioną, apimantį Europą, Šiaurės Ameriką ir Australiją. Dabartiniame tyrime pateikiami naujesni duomenys iš 53 šalių.
Spermatozoidų koncentracijos mažėjimas buvo pastebėtas ne tik anksčiau tirtame regione, bet ir Centrinėje bei Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje.
Be to, panašu, kad mažėjimo tempas didėja: nagrinėdami duomenis, surinktus visuose žemynuose nuo 1972 m., mokslininkai nustatė, kad spermos koncentracija per metus sumažėja 1,16 proc. Tačiau kai jie nagrinėjo tik nuo 2000 m. surinktus duomenis, šis mažėjimas siekė 2,64 proc. per metus.
„Tai krizė, kurią [turėtume] geriau spręsti dabar, kol ji nepasiekė kritinio taško, kurio gali nepavykti pakeisti“, – sakė pirmasis tyrimo autorius profesorius Hagai Levine'as.
Toks sumažėjimas akivaizdžiai reiškia, kad mažėja gyventojų gebėjimas daugintis.
Ankstesniuose tyrimuose buvo teigiama, kad vaisingumas sutrinka, jei spermatozoidų koncentracija nukrenta žemiau 40 mln. Nors naujausi skaičiavimai viršija šią ribą, H.Levine'as pažymėjo, kad tai yra vidutinis skaičius, todėl galima manyti, kad vyrų, kuriems ši riba nepasiekiama, procentas padidėjo.
„Toks sumažėjimas akivaizdžiai reiškia, kad mažėja gyventojų gebėjimas daugintis“, – sakė jis.
Nors tyrime buvo atsižvelgta į tokius veiksnius kaip amžius ir tai, kiek laiko vyrai nevykdė ejakuliacijos, ir į jį nebuvo įtraukti vyrai, kurie, kaip žinia, kenčia nuo nevaisingumo, jis turėjo trūkumų, įskaitant tai, kad nebuvo tiriami kiti spermos kokybės rodikliai.
Šefildo universiteto andrologijos profesorius Allanas Pacey, nedalyvavęs šiame darbe, teigiamai įvertino analizę, tačiau sakė, kad vis dar abejoja, ar spermatozoidų skaičius sumažėjo.
„Suskaičiuoti spermatozoidus, net ir taikant auksinį standartą – hemocitometriją, yra labai sunku“, – sakė jis, – „Manau, kad laikui bėgant mums tai paprasčiausiai pavyko padaryti geriau, nes visame pasaulyje buvo parengtos mokymo ir kokybės kontrolės programos. Aš vis dar manau, kad tai ir yra didžioji dalis to, ką matome duomenyse.“
Nors neaišku, kas galėtų lemti šią akivaizdžią tendenciją, viena iš hipotezių yra ta, kad tam įtakos gali turėti endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos arba kiti aplinkos veiksniai, veikiantys vaisių įsčiose. Ekspertai teigia, kad rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas ir netinkama mityba taip pat gali turėti įtakos, o sveikas gyvenimo būdas gali padėti padidinti spermatozoidų skaičių.
