Biologo Coby'io Schalo vadovaujama mokslininkų komanda atlikusi eksperimentą nustatė, kad tarakonai nuodingą gaudyklių jauką dengiančią gliukozę junta ne kaip saldžią, bet kaip karčią medžiagą. Tyrimų metu atskleistą neurologinį receptorių veikimą tyrėjai aprašė žurnale „Science“.
Pirmojoje eksperimento dalyje mokslininkai išalkusiems tarakonams davė pasirinkti du maisto produktus: daug gliukozės turinčios želė ir kiek mažesniu gliukozės kiekiu pasižyminčio riešutų sviesto. Naujosios atmainos tarakonai elgdavosi neįprastai: paragavę želė vabzdžiai atsitraukdavo ir imdavo doroti riešutų sviestą.
Antrojoje eksperimento dalyje tarakonai buvo sukaustyti ir ištirti nedideliais elektrodais, kurie fiksavo už skonio jutimą atsakingų, mikroskopiniuose burnos plaukeliuose esančių, ląstelių veiklą. Mokslininkai išsiaiškino, kad į kartumą paprastai reaguojančios ląstelės, šį kartą sureagavo tik į gliukozės junginius. Tai reiškia, kad gliukozę tarakonai juto kaip karčią medžiagą.
„Kai natūrali atranka pakeičia skonio jutimą, dažniausiai gyvūnai tampa mažiau jautrūs tam tikriems skonio tipams. Pavyzdžiui, nektarą renkančios bitės yra mažiau jautrios cukrui nei kitos bitės. Tarakonų atveju cukraus saldumas buvo juntamas kaip visiškai kito tipo skonis“, – BBC teigė tyrimą teigiamai įvertinęs Ellis Leadbeateris, Londone įsikūrusio Zoologijos instituto mokslininkas.
Pasak C.Schalo, tyrimo rezultatai liudija nepaprastas tarakonų galimybes prisitaikyti ir išlikti nepaisant nuolatos tobulinamų šių vabzdžių naikinimo priemonių.
„Aš visada jaučiau didelę pagarbą tarakonams. Jie priklauso nuo mūsų, tačiau tuo pačiu mus vis labiau pranoksta“, – sakė biologas.
