Vištos buvo sukurtos taikant genetinės inžinerijos metodus – modifikuotų vištų kiaušiniuose esama už santykinai mažą kainą prigaminto interferono beta – baltymo, dalyvaujančio imuninės sistemos veikloje.
Jau nuo ateinančių metų jungtinė mokslinių tyrimų įmonė ketina iš kiaušinių gautus vaistus pardavinėti mokslinių tyrimų tikslais – jų kaina bus perpus mažesnė, nei dabar įprasta rinkoje. Tikimasi, kad ilgainiui tokiu būdu pavyks sumažinti kainą iki dešimtadalio dabartinės.
Interferonas beta yra naudojamas gydant piktybinį odos vėžį ir hepatitą, be to, tai yra virusų moksliniuose tyrimuose dažnai naudojama medžiaga.
Taikant standartinius šio baltymo gamybos metodus reikia pastatyti dideles gamybines patalpas su daug brangios aparatūros, todėl mikrogramais matuojami šio baltymo kiekiai kainuoja šimtus eurų.
Naują baltymo gamybos metodą sukūrė bendra mokslininkų grupė, sudaryta iš AIST Kansai, Nacionalinės Žemės ūkio ir maisto tyrimų organizacijos ir prekybos įmonės „Cosmo Bio Co“ specialistai.
Genetinės inžinerijos specialistai į gaidžių spermos prekursorių ląsteles įterpė geną, koduojantį interferoną beta. Šios ląstelės yra naudojamos apvaisinti kiaušiniams, iš kurių išsirita gaidžiukai.
Vėliau išsiritę paukščiai suleidžiami su keliomis paprastomis vištomis, o iš jų kiaušinių išsirita viščiukai, paveldėję įterptąjį geną.
Šių metų liepos gale tokios interferono beta geną paveldėjusios vištos jau dėjo kiaušinius, kurių baltymuose, kaip paaiškėjo po vėlesnių tyrimų, buvo ir interferono beta.
Šiuo metu tokių modifikuotų vištų, dedančių „auksinius kiaušinius“, yra tik trys.
Bet ateityje ketinama pastatyti visą genetiškai modifikuotų vištų paukštyną, o iš kiekvieno kiaušinio išgauti nuo dešimčių iki šimtų mikrogramų interferono beta, dėl ko turėtų drastiškai kristi šio baltymo pasaulinė kaina.
Tiesa, kol kas koją kainos mažinimui kiša saugumo standartų laikymasis – šis baltymas bent jau iš pradžių bus naudojamas ne medicininėms, o mokslinėms reikmėms.
„Tai yra toks rezultatas, kuris, kaip tikimės, leis gaminti pigius vaistus. Ateityje reikės dar ir kruopščiai tikrinti kiaušiniuose esančių medžiagų savybes, kad būtų įvertinamas jų saugumas naudojimui farmacijos srityje“, - sakė Osakos universiteto profesorius Hironobu Hojo.
