Sidnėjaus universiteto (Australija) mokslininkai, atlikę tyrimą su 13 galvijų, tvirtina, kad visų karvių balsai yra unikalūs, be to, jos geba keisti savo balso aukštį priklausomai nuo patiriamų emocijų.
Pagrindinė tyrimo autorė Alexandra Green sakė: „karvės yra visuomeniški, socialūs gyvūnai. Tam tikra prasme visai nenuostabu, kad jos laikosi savo identiteto visą savo gyvenimą. Tai yra pirmas tyrimas, kuriuo analizavome balsus ir gavome aiškių šios savybės įrodymų“.
Tyrimo rezultatus publikavo žurnalas „Scientific Reports“.
Tyrimas parodė, kad karvės naudojasi savo balsu norėdamos palaikyti ryšį su kitomis bandos narėmis ir per balsą išreiškia savo susijaudinimą, susidomėjimą ar nepasitenkinimą.
„Visų jų balsai labai skirtingi. Net nežiūrėdama į jas, vien iš balso galiu pasakyti, kuri mykė“, - sakė A.Green.
Mokslininkė karvių balsus įrašė ir vėliau analizavo jų aukštį vertindama, kiek gyvūnai konkrečioje situacijoje buvo susijaudinę.
„Tai yra susiję su jų emocijomis ir tuo, ką jos tuo metu jaučia“, - sakė mokslininkė.
Ankstesniais tyrimais jau buvo nustatyta, kad karvės su savo atžalomis tarpusavyje bendrauja individualiais balsais. Bet pastarasis tyrimas yra pirmasis, kuriuo parodyta, kad karvės visą savo gyvenimą išlaiko savo individualius balsus, net ir bendraudamos tarpusavyje.
Nustatyta, kad gyvūnai kalbasi lytinio aktyvumo periodais, išalkusios ar tada, kai būna atskirtos nuo grupės.
Sidnėjaus universiteto mokslininkai iš viso įrašė ir analizavo 333 karvių balso įrašus.
Pagrindinė mokslinio darbo autorė tikisi, kad jos įgytos žinios padės ūkininkams „įvertinti savo gyvūnų emocinę būseną, pagerinti jų gyvenimo sąlygas“.
Dar 2018 m. buvo atliktas tyrimas, kuriuo nustatyta, kad gyvūnai geba bendrauti tarpusavyje, panašiai, kaip ir žmonės.
Anksčiau buvo manyta, kad kalbėjimas pakaitomis yra išskirtinai žmogiška savybė, skirianti žmonių kalbą nuo bet kokių gyvūnų bendravimo, tačiau to tyrimo autoriai nustatė, kad iš tiesų kalbėjimasis pakaitomis yra būdingas visame gyvūnijos pasaulyje.
