Gali padėti gydyti vėžį
Ląstelių naikinimas piroptozės būdu organizmas naudoja, kad išliktų sveikas, nors tokie metodai taip pat gali sukelti žalą. Ląstelių mirtį tirti sudėtinga dėl to, kad jos pradžia yra nenuspėjama, taip pat dėl to, kad skirtingoms ląstelėms ir skirtingiems žmonėms ji turi skirtingą poveikį.
Mokslininkų komanda „Nature“ publikuotame tyrime aprašė, kaip panaudojo naują piroptozės analizės būdą – sukūrė su ląstelių mirtimi susijusio baltymo, reaguojančio į šviesą, pritaikytą versiją. Laboratoriniai eksperimentai atskleidė požymius, kad piroptozė dinamiškai savaime reguliuojasi reaguodama į išorines aplinkybes.
„Tai mums parodė, kad ši ląstelių mirties forma nėra vienkartinis bilietas“, – „Science Alert“ sakė farmakologas Gary Mo iš Ilinojaus universiteto Čikagoje. „Iš tikrųjų šis procesas užprogramuotas su atšaukimo mygtuku.“
Tyrimui sukurtas baltymas buvo optogenetinė (į šviesą reaguojanti) gasdermino, kuris yra svarbiausias piroptozę sudarančių biocheminių reakcijų elementas, versija. Jis atveria dideles poras ląstelių membranose, kad organizmas, gavęs nurodymą, jas sunaikintų.
Naudodami fluorescencinio vaizdo technologiją, kad tiksliai suaktyvintų pagal užsakymą sukurtą gasderminą, tyrėjai pamatė, kad tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, esant tam tikrai kalcio jonų koncentracijai, atsivėrusios poros per kelias sekundes vėl užsidaro.
Nors dar tik pradedama aiškintis, kodėl taip atsitinka ir kokios tiksliai aplinkybės tai sukelia, galima pastebėti, kad piroptozė gali prasidėti ir vėl sustoti priklausomai nuo to, kas vyksta aplink, rašoma „Science Alert“.
Kai kurios ligos, įskaitant dalį vėžinių susirgimų, atsiranda dėl netinkamai veikiančių ląstelių mirties procesų. Dėl šio sutrikimo taip pat gali kilti uždegimas, kuris tampa nekontroliuojamas po infekcijos, pavyzdžiui, sepsio atveju.
Geriau žinant, kaip veikia ląstelių mirtis (o piroptozė yra viena iš pagrindinių jos rūšių) būtų galima patobulinti gydymą, jei pavyktų rasti būdų, kaip kontroliuoti, kurios ląstelės žūsta ir kada.
