Anot mokslininkų, tikimybė, kad Europą užklups tokia karščio banga būtų buvusi viena iš tūkstančio, tačiau dėl klimato kaitos, ji padidėjo 100 kartų.
Vakarų Europą apėmus didelės kaitros bangai liepos mėnesio pabaigoje Paryžiuje buvo užregistruota aukščiausia kada nors šiame mieste išmatuota oro temperatūra – daugiau kaip 42 laipsniai Celsijaus.
Rekordinių karščių taip pat užfiksuota Belgijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, kur temperatūra taip pat perkopė 40 laipsnių pagal Celsijų. Karščius kentė ir Didžioji Britanija.
Jei ne klimato kaita, temperatūra būtų buvusi 1,5–3 laipsniais žemesnė, skelbia Tarptautinė meteorologų tyrėjų sąjunga.
Mokslininkų grupė išanalizavo kiekvieną Europą užklupusią kaitros bangą XXI amžiuje (2003 m., 2010 m., 2015 m., 2017 m., 2018 m., 2019 birželio ir 2019 liepos mėnesių) ir nustatė, kad kiekvienos iš jų tikimybė net iki 100 kartų padidėjo dėl klimato kaitos.
Ši ataskaita pasirodė praėjus vos dienai po to, kai Pasaulio meteorologinė organizacija paskelbė, kad šių metų liepa prilygo – ir galbūt pranoko – karščiausią mėnesį per visą įrašytą istoriją.
Liepos mėnesį Europą užplūdusi karščio banga buvo jau antroji šią vasarą, rekordinius karščius, dėl kurių Ispanijoje kilo visa niokojantys miškų gaisrai, Europai teko kęsti ir birželį.
Klimato kaitą stebintys mokslininkai jau seniai prognozavo, kad tokios karščio bangos, kaip birželį ar liepą, gali tapti įprastos Europai dėl vis šiltėjančios temperatūros, augančios dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo.
Prancūzijos oro tarnyba taip pat perspėjo, kad be rimtų pastangų mažinti anglies dioksido kiekį, karščio bangos gali tapti gerokai intensyvesnės ir dažnesnės nei anksčiau.
