Šio dokumento santrauką rasite čia.
Prie tokių išvadų mokslininkai priėjo išanalizavę kelių didžiųjų observatorijų (Goldstone, Green Bank ir Arecibo) statistiką – kiek arti Žemės esančių objektų jos užfiksavo.
Mokslininkai pripažino, kad Žemėje esančios priemonės yra nepakankamai pajėgios ir neužtektinai modernios užfiksuoti arti Žemės esančius potencialiai pavojingus objektus.
Taip pat skaitykite: Kiek asteroidų įskrieja į Žemės atmosferą per mėnesį
Pamato tik dalį asteroidų
2015 m. Aresibo observatorija ir 70 m Goldstone radijo teleskopas suvieniję pajėgas turėjo galimybių užfiksuoti 276 unikalius Žemės kaimynystėje skriejusius objektus (atitinkamai 253 ir 131). Tačiau faktiniai skaičiai – gerokai mažesni. Jie pamatė atitinkamai 95 ir 39 (tik 38 ir 30 proc. visų galimų grėsmių).
Planetos gyventojams gali likti per mažai laiko tinkamai sureaguoti ir apsisaugoti nuo susidūrimo.
Daugelis netoli Žemės skriejančių naujų objektų pamatomi likus mažiau nei 15 dienų iki jiems pradingstant iš Žemės observatorijų akiračio. Pusė užfiksuojamų dangaus kūnų yra „žvaigždžių dydžio“, t.y. daugiau nei 25 m skersmens (Čeliabinsko meteoritas iki susidūrimo su Žemės atmosfera buvo 20 m skersmens).
Mokslininkų apibendrinti duomenys leidžia daryti išvadą, kad būtina žymiai kokybiškiau stebėti prie Žemės artėjančius asteroidus tiek Žemės teleskopais, tiek iš kosminių palydovų.
Taip pat skaitykite: Pavojingus Žemei asteroidus stebi kosminis teleskopas WISE
„Net jei Žemės teleskopas aptiktų pavojingą Žemei dangaus kūną, planetos gyventojams gali likti per mažai laiko tinkamai sureaguoti ir apsisaugoti nuo susidūrimo“, – rašoma mokslininkų išvadose.
Taip pat skaitykite: Kokie kosminės gynybos atvejai numatyti kovojant su asteroidais.
