„Tai yra beveik dviem savaitėms anksčiau“, palyginus su ilgiau kaip 40 metų vykdytų tyrimų tirpsmo pradžios datos mediana, naujienų agentūrai AFP sakė DMI tyrėjas Martinas Stendelis.
Praeitais metais ledynų tirpsmas prasidėjo dar anksčiau, balandžio 30-ąją, bet šių metų data taip pat kelia susirūpinimą, pažymėjo M.Stendelis.
Prognozuojama, kad Grenlandijoje prasidės ledynų abliacijos laikotarpis, kai naujai iškrintančio sniego nebepakanka ištirpstančio ledo kiekiui kompensuoti, todėl ledo skydo tūris pradeda mažėti. Be to, praeitą žiemą prisnigo nedaug.
Tuo metu Vakarų Sibire gegužę buvo fiksuojami rekordiškai šilti orai, sakė DMI tyrėjai.
Nors Arktyje kaitros bangų fiksuojama vis dažniau, M.Stendelis sakė, kad mokslininkai „mažiausiai apie 60 metų“ nėra užfiksavę, kad tokiu metų laiku laikytųsi tokie šilti orai.
Stebėti padėtį Sibire svarbu, nes „ten po ledu susikaupę milžiniški kiekiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų“. Jeigu jos atsipalaiduotų iš amžinojo įšalo ir pasklistų atmosferoje, tai dar labiau paspartintų klimato kaitą, pažymėjo M.Stendelis.
Nuo XIX amžiaus vidurio Arkties regiono vidutinė temperatūra pakilo dviem Celsijaus laipsniais – beveik dvigubai daugiau negu vidutiniškai visoje planetoje.
Grenlandijos ledynų tirpsmas daro poveikį pasaulinio vandenyno lygio kilimui.
Kaip skelbia DMI, Grenlandijoje ištirpęs ledas nuo 2002 metų lėmė 1 cm vandenyno lygio pakilimą.
Grenlandijos ledynų nykimas lėmė 40 proc. jūros lygio pakilimo per praeitus metus, nurodoma straipsnyje, balandį paskelbtame recenzuojamame žurnale „The Cryosphere“.
