Visame pasaulyje besikeičiančios miškų ir krūmynų gaisrų tendencijos yra viena iš tragiškų klimato kaitos pasekmių, aprašytų tarptautinio tvaraus gyvenimo tyrimų tinklo „Future Earth“ ataskaitoje „Our Future On Earth 2020“.
Į ataskaitą įtraukta 222 aukščiausio lygio pasaulio mokslininkų, atstovaujančių 52 valstybėms, apklausa. Šių mokslininkų buvo paprašyta identifikuoti penkias globalias grėsmes. Kaip didžiausias grėsmes jie įvardino šias: negebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją apriboti; ekstremalius klimato reiškinius; biologinės įvairovės netektį ir ekosistemų griūtį; maisto krizę; vandens krizę.
Mokslininkai nurodė, jog tai yra žmonių civilizacijos sveikatai ir natūralių sistemų būklei, nuo kurios ta sveikata priklauso, didžiausią grėsmę keliantys veiksniai.
Pažymėtina, kad mokslininkai pabrėžė, jog šios krizės tarpusavyje sąveikauja. Kitaip tariant, kiekviena iš šio krizių penketo apsunkina kiekvieną kitą krizę tokiu būdu, kad visų šių penkių krizių kaskada sukuria pasaulinio masto sisteminę krizę.
Pavyzdžiui, krūmynų gaisrai nėra šiaip izoliuoti gaisrai – jie susiję ir su sausra, ir su biologinės įvairovės išnaikinimu, ir su potvyniais, ir su ekosistemų būklės prastėjimu.
Neturėtume tarsi politikai su akidangčiais manyti, kad tai yra izoliuotos krizės ir siūlyti izoliuotus sprendimus, kaip antai, iškirsti krūmynus.
Pagrindinis klausimas, kurį kelia ši ataskaita – ar žmonija gebės ir toliau klestėti Žemėje. O atsakymas į jį priklauso nuo to, ar sugebėsime skubiai ir vieningai imtis veiksmų, kurie sumažintų mūsų poveikį planetai.
Kad ir koks buvo tragiškas krūmynų gaisrų atvejis, būta ir teigiamų jo pasekmių: gali būti, kad šis įvykis atvers mūsų akis ir padės suprasti, kad veiksmų dėl klimato kaitos reikia imtis skubiai. Nes nuo to priklauso ateities kartų sveikata ir gerovė.
Ataskaitoje – ne vien pesimizmas
Ataskaitoje aprašomos ne tik pasaulinės grėsmės. Aptariamos ir kitos temos – maisto, vandenynų, politikos, žiniasklaidos, priverstinės migracijos. Ataskaita ne šiaip nurodo problemas – ji parodo ir pažangą, daromą tas problemas sprendžiant, pavyzdžiui, taikant naujoviškas technologijas.
Nemaža dalis dabartinių technologijų skatina vartojimą siekiant didesnio ekonominio augimo – jos neturi nieko bendro su ekosistemų saugojimu ar darniomis visuomenėmis.
Tačiau taip pat pabrėžiama ir tai, kad skaitmeninių technologijų sektorius pasižymi milžinišku potencialu sumažinti šiltnamio dujų emisijas, suteikti žmonėms galimybę stebėti ir saugoti ekosistemas.
Pavyzdžiui, skaitmeninės technologijos gali būti naudojamos energetikos sistemų efektyvumui didinti, mažinti pastatų aptarnavimo, transporto ir gamybos pramonės energijos sąnaudas, o naujos palydovinės vaizdinimo technologijos leidžia realiu laiku stebėti planetos padėtį ir nustatyti, pvz., kur vyksta nelegalus miško kirtimas.
Tačiau XX a. antroje pusėje įvykusi „didžioji ekonominio augimo akceleracija“ planetos sistemoms daro didelį spaudimą. Greita efektyvios žemdirbystės plėtra ir aktyvus žemės išteklių kasimas kai kuriuose regionuose paskatino iškirsti daug miškų, dėl ko smarkiai nukentėjo biologinė įvairovė ir žemės kokybė.
Galimybė apgręžti tokią tendenciją yra – tereikia investicijas ir kitus finansinius instrumentus panaudoti skatinant tvarios plėtros projektus.
Globalių krizių ir sveikatos sąsaja
Vienas iš būdų kovoti su visomis penkiomis globaliomis krizėmis vieningu, holistiniu būdu – vertinti jas per žmogaus sveikatos prizmę. Konkrečiau – žmogaus sveikata įstatymų leidėjams pateikia naudingą perspektyvą į tvarią plėtrą dėl trijų priežasčių.
Pirma – ji aiškiai parodo skubių veiksmų poreikį dėl ekstremalių klimato reiškinių, kurių dažnumas, intensyvumas ir trukmė dėl klimato kaitos didėja ir kurie jau dabar veikia žmonių sveikatą.
Ir tai nėra užduotis ateities politikams: poveikis sveikatai jau dabar labai aiškiai matomas Australijoje. Gaisrų metu pasklidę dūmai paveikė apie pusę Australijos žmonių populiacijos, kuri buvo kelias savaites priversta gyventi pavojingos oro taršos sąlygomis. Psichinės sveikatos specialistai susirūpinę ir dėl augančio nerimo lygio, kurį padidino gaisrai.
Sveikatos perspektyva būtinybę imtis klimato apsaugos veiksmų priartina prie žmogaus. Įstatymų leidėjams turėtų būti žinoma apie daugybę asmeniškų istorijų apie žmones, kurie dėl klimato kaitos prarado gyvybes arba kurių gyvenimai dėl klimato kaitos smarkiai pablogėjo. Tai nėra abstraktus aplinkos apsaugos klausimas – tai yra aktuali žmonių, kurie gyvena tarp mūsų, problema.
Bet ne viskas taip blogai: perėjus prie tvarios plėtros žmonių sveikata pagerėtų ir skaičiavimai rodo, kad iki 2030 metų pasaulinį mirčių dėl taršos kiekį galima būtų sumažinti 7 milijonais.
Žvelgiant per žmonių sveikatos prizmę galima atrasti potencialių visoms susijusioms šalims naudingų sprendimų, leidžiančių kovoti su milžiniškomis planetai gresiančiomis krizėmis.
Visų žmonių sveikata
Gro Brundtland, viena iš „Our Future on Earth“ ataskaitos autorių, 1987 metais vadovavusi Pasaulio aplinkos apsaugos ir plėtros komisijai, tvirtina, kad iki šiol aktuali ir viena iš 1987 metų ataskaitos išvadų: viena iš skubiausių šiuolaikinės visuomenės užduočių – įtikinti atskiras valstybes, kad būtina grįžti prie multilateralizmo.
Kitaip tariant, kiekvienos atskiros valstybės žmonių sveikata priklauso ne tik nuo tos valstybės, bet ir nuo kitų valstybių politikų sprendimų. G.Brundtland primena, kad tarp visų planetos žmonių egzistuoja tarpusavio priklausomybė.
Pavyzdžiui, Australijai tai reikštų, kad būtina palaikyti Paryžiaus klimato susitarimą, o taip pat įvertinti, kad Australijos anglies eksporto pramonė veikia kitų valstybių gyventojų sveikatą – ekspertų teigimu, anglies deginimo keliamos taršos kaina yra 440 tūkst. mirčių kiekvienais metais.
