Tačiau dabar Masačusetso mokslininkai rado pakankamai įrodymų, kad įvardintų tikruosius kaltininkus.
Ir kaltininkai, kaip rodo tyrimas, yra visiškai ne asteroidai, vulkanai ar degančios anglys, kaip buvo manyta iki šiol. Tikrasis kaltininkas yra mikrobų forma, tiksliau – metaną gaminanti bakterija, vadinama „Methanosarcina“, kuri staiga „užderėjo“ vandenynuose, skleisdama milžiniškus metano kiekius į atmosferą ir smarkiai pakeisdama cheminę vandenynų sudėtį ir Žemės klimatą.
Tikrasis kaltininkas yra mikrobų forma, tiksliau – metaną gaminanti bakterija, vadinama „Methanosarcina“, kuri staiga „užderėjo“ vandenynuose.
Tiesa, ugnikalniai nėra visiškai išbraukti iš įtariamųjų sąrašo – jie priskiriami prie papildomų išmirimo kaltininkų. Manoma, kad itin staigiai ir smarkiai padaugėjo mikrobų, nes dėl masinių ugnikalnių išsiveržimų padaugėjo ir organinės anglies bei mikrobų augimui reikalingų maistinių medžiagų – cheminio elemento nikelio.
Masačusetso technologijų instituto geologas Danielis Rothmanas ir dar 5 tyrėjai šį naują išmirimo paaiškinimą publikavo „Proceedings of the National Academy of Sciences“ .
Mokslininkai išvadas pateikė remdamiesi trimis prielaidomis. Pirmiausia, geocheminiai įrodymai byloja apie tuo metu vandenynuose padidėjusį anglies dioksido kiekį. Antra, genetiniai įrodymai skelbia apie pakitusią Methanosarcina bakteriją, kuri iš vandenynuose esančio anglies dioksido tapo didžiausia metano gamintoja. Ir trečia, nuosėdos byloja apie staigų nikelio padidėjimą išmirimo metu.
Anglies kiekis rodo, kad masinio išmirimo laikotarpiu dėl kažkokių priežasčių reikšmingai padaugėjo iš anglies susidedančių dujų – anglies dioksido ar metano.
Kai kurie mokslininkai anksčiau svarstė, kad anglies padidėjimas galėjo būti sukeltas vulkaninių išsiveržimų. Tačiau Masačusetso technologijų instituto mokslininkai nustatė, kad šie išsiveržimai nebuvo tokie reikšmingi.
