Tyrimą atlikę mokslininkai iš Imperatoriškojo Londono koledžo sako, kad su elektronu suporuotos šviesos savybės leistų sukurti grandines, kurios veiktų su šviesos nešėjais fotonais, o ne elektronais. Tai taip pat leistų studijuoti kvantinę fiziką, kuri nusako už atomus mažesnių dalelių elgseną, regimoje skalėje.
Įprastinėse medžiagose šviesa sąveikauja su elektronais, esančiais ant medžiagos paviršiaus. Tačiau pritaikę teorinę fiziką tam, kad būtų sumodeliuotas šviesos elgesys, ir neseniai atrastos klasės medžiagas – topologinius izoliatorius, mokslininkai apskaičiavo, kad šviesa galėtų sąveikauti vos su vienu medžiagos paviršiuje esančiu elektronu.
Įpratai šviesa juda tiesia linija, tačiau prisirišusi prie elektrono ji galėtų judėti elektrono keliu medžiagos paviršiuje.
„Nature Communications“ publikuotame tyrime dr. Vincenzo Gianninis su kolegomis sumodeliavo šią sąveiką panaudoję nanodaleles, pagamintas iš topologinių izoliatorių.
Modelis rodo, kad, lygiai taip pat, kaip ir šviesa galėtų perimti elektrono savybes, elektronas perimtų kai kurias šviesos savybes.
Įprastai kai elektronai keliauja per medžiagas, pavyzdžiui, elektrinėje grandinėje, susidūrę su defektu jie sustoja. Tačiau mokslininkai naujame tyrime teigia, kad net ir esant paviršiui su nanodalelės trūkumais, elektronas su šviesos pagalba galėtų toliau judėti į priekį.
Jei šį atradimą pavyktų pritaikyti fotoninėms grandinėms, jos būtų energingesnės ir mažiau pažeidžiamos fizikiniams trūkumams.
