Mokslininkai nustatė, kad Žemės pluta planetoje pradėjo formuotis anksčiau, nei manyta iki šiol

Seniausio žinomo Žemės mineralo mikroskopinis grūdelis, susidaręs prieš 4,4 mlrd. metų, suteikia žinių apie mūsų planetos „kūdikystę“ ir sąlygas, kuriose galėjo atsirasti gyvybė, – sako tyrėjai.
Žemė
Žemė / AFP/„Scanpix“ nuotr.
Mokslininkai nustatė, kad Žemės pluta planetoje, kuri tuojau po susidarymo buvo padengta išsilydžiusios magmos, pradėjo formuotis anksčiau, negu buvo manoma iki šiol.

Manoma, kad Žemė susiformavo prieš maždaug 4,5 mlrd. metų, tačiau apie mūsų planetos istorijos ankstyviausią laikotarpį mažai žinoma. Sunku pasakyti, kada planetos paviršius pakankamai ataušo, kad iš išsilydžiusių uolienų jūros susidarytų kieta pluta ir galėtų atsirasti skysto vandens.

Mokslininkai nustatė, kad Žemės pluta planetoje, kuri tuojau po susidarymo buvo padengta išsilydžiusios magmos, pradėjo formuotis anksčiau, negu buvo manoma iki šiol.

Kai kurių tyrėjų nuomone, tokiam aušimui galėjo prireikti net 600 mln. metų.

Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais atrasti cirkono kristalai, iš kurių seniausi yra susidarę prieš maždaug 4,4 mlrd. metų, vertė abejoti ta teorija – nors nebuvo galimybės labai tiksliai nustatyti tų mineralų amžių. Tačiau išradus naują datavimo metodą, padėtis pasikeitė.

Naujoji studija patvirtina, kad cirkono grūdeliai, rasti Džek Hilso vietovėje vakarų Australijoje, išsikristalizavo formuojantis Žemės plutai prieš maždaug 4,374 mlrd. metų, sako tyrimo autoriai.

Tai įvyko praėjus maždaug 160 mln. metų po žemės ir kitų Saulės planetų susidarymo – „daug anksčiau negu manyta anksčiau“, sakoma mokslininkų pranešime spaudai.

Šis atradimas pagrindžia „vėsios ankstyvosios Žemės“ teoriją, teigiančią, jog mūsų planeta pakankamai sparčiai aušo, todėl skystas vanduo, vandenynai ir hidrosfera (visa mūsų planetos vandens masė) susidarė tuojau po to, kai vadinamuoju hado laikotarpiu susiformavo pluta.

„Ši studija pagrindžia mūsų išvadą, kad Žemė turėjo hidrosferą prieš 4,3 mlrd. metų“, o gyvybė tikriausiai praėjus nedaug laiko po to, sakė vienas iš šio tyrimo bendraautorių Johnas Valley, Viskonsino universiteto Madisone geochemikas.

Šioje studijoje buvo panaudotas naujas metodas – atominio zondavimo tomografija, leidžiantis tiksliai nustatyti mažyčių mineralų fragmentų amžių, skaičiuojant atskirus švino atomus, susidariusius juose, vykstant radioaktyviajam skilimui.

Dėl savo patvarumo cirkono kristalai gali išlikti chemiškai nepakitę milijardus metų, netgi veikiami erozijos – tokiu būdu jie tampa svarbios geologinės informacijos kapsulėmis.

Cirkono kristalų randama pasklidusių jaunesnėse uolienose ir netgi smėlyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų