Taip teigia penktadienį „Science Advances“ publikuoto tyrimo autoriai. Jie taip pat pateikia įžvalgų apie juodųjų skylių papildomus akrecijos diskus. Tai yra disko formos medžiagos dariniai, kaip dujos ir dulkės, kurios supa juodąsias skyles.
Mokslininkus nustebino tai, kad panašaus ryškumo variacijos buvo ne tik juodąsias skyles supančiuose akrecijos diskuose, bet ir kituose tolimuose kosminiuose kūnuose.
Akrecijos diskai dažnai naudojami kaip juodųjų skylių tyrimo įrankis, nes, skirtingai nei juodosios skylės, jie skleidžia šviesą.
„Kadangi juodosios skylės negali būti tiesiogiai pastebėtos, tik dėl šių diskų egzistavimo galime nuspėti, kaip skamba juodoji skylė, – sakė tyrimo vadovas Simone'as Scaringis. – Labai svarbu suprasti, kad dėl to, jog kosmosas yra beveik grynas vakuumas, jame nėra tikro garso. Mes laikui bėgant pastebėjome akrecijos diskų garso variacijas ir jas pavertėme garso variacijomis.“
Kitaip tariant, mokslininkas stebėjo besikeičiančios šviesos šablonus iš akrecijos diskų ir juos pavertė garso bangomis.
Pavyzdžiui, jei šviesos intensyvumas iš akrecijos diskų kito dešimt kartų per sekundę, jis buvo paverstas į dešimties ciklų per sekundę garso bangą, arba 10 hertzų.
Tuomet mokslininkai „išvertė“ garsus į girdimus žmogaus ausiai.
„Variacijos, kurias mes matome akrecijos sistemose, yra labai žemo arba labai aukšto dažnio, priklausomai nuo sistemos dydžio, ir jos visos yra negirdimos žmogaus ausiai“, – sakė S. Scaringis
Mokslininkus nustebino tai, kad panašaus ryškumo variacijos buvo ne tik juodąsias skyles supančiuose akrecijos diskuose, bet ir kituose tolimuose kosminiuose kūnuose.
