Net sveikas jaunas žmogus miršta po šešių valandų buvimo 35 laipsnių Celsijaus temperatūros ir 100 proc. drėgmės aplinkoje. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad ši riba gali būti gerokai žemesnė.
Tuomet prakaitas – pagrindinė organizmo priemonė temperatūrai sumažinti – nebeišgaruoja iš odos, todėl galiausiai ištinka šilumos smūgis, organų nepakankamumas ir mirtis.
Ši kritinė riba, kuri pasiekiama esant 35 laipsniams vadinamosios vadinamosios „drėgnojo termometro“ temperatūros („wet bulb temperature“), buvo peržengta tik keliolika kartų, daugiausia Pietų Azijoje ir Persijos įlankoje, AFP sakė Colinas Raymondas iš NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos.
Nė vienas iš šių atvejų netruko ilgiau nei dvi valandas, o tai reiškia, kad niekada nebuvo „masinio mirtingumo įvykių“, susijusių su šia žmonių išgyvenamumo riba.
Tačiau ekstremalus karštis nebūtinai turi būti artimas tokiam lygiui, kad žmonės žūtų, ir kiekvienam žmogui, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų socialinių bei ekonominių veiksnių, ši riba yra skirtinga, teigia ekspertai.
Pavyzdžiui, manoma, kad praėjusią vasarą Europoje, kur retai būna pakankamai drėgmės, kad susidarytų pavojinga „drėgnojo termometro“ temperatūra, dėl karščio mirė daugiau kaip 61 000 žmonių.
Tačiau kylant pasaulinei temperatūrai mokslininkai įspėja, kad pavojingi drėgni orai taip pat taps dažnesni.
Per pastaruosius 40 metų tokių reiškinių dažnumas padidėjo mažiausiai dvigubai, sakė C.Raymondas ir pavadino tai rimtu žmogaus sukeltos klimato kaitos pavojumi.
Mokslininkų tyrime prognozuojama, kad artimiausiais dešimtmečiais kai kuriose pasaulio vietose temperatūra „reguliariai viršys“ 35 °C, jei pasaulis atšils 2,5 °C daugiau nei iki pramoninio atšilimo.
Teoriškai nustatyta žmogaus išgyvenimo riba – 35 °C „drėgnojo termometro“ temperatūra – atitinka 35 °C sauso karščio ir 100 proc. drėgmės, arba 46 °C esant 50 proc. drėgmei.
Siekdami patikrinti šią ribą, Pensilvanijos valstijos universiteto (JAV) mokslininkai išmatavo jaunų, sveikų žmonių kūno temperatūrą šilumos kameroje.
Jie nustatė, kad dalyviai pasiekė „kritinę aplinkos ribą“, kai jų organizmas nebegalėjo sustabdyti tolesnio kūno temperatūros kilimo, esant 30,6 C „drėgnojo termometro“ temperatūrai, t. y. gerokai žemesnei nei anksčiau teoriškai nustatyta 35 laipsnių riba. Komanda apskaičiavo, kad tokiomis sąlygomis prireiktų nuo penkių iki septynių valandų, kol būtų pasiekta „tikrai labai pavojinga kūno temperatūra“
Labiausiai pažeidžiami yra vyresnio amžiaus žmonės, kurie turi mažiau prakaito liaukų. Praėjusią vasarą beveik 90 proc. su karščiu susijusių mirčių Europoje teko vyresniems nei 65 metų žmonėms.
Žmonėms, kuriems tenka dirbti lauke, esant aukštai temperatūrai, taip pat gresia didesnis pavojus.
