Tyrimo išvados suteikia niūrų vaizdą. Gyvybė – net tokia paprasta gyvybė kaip mikrobai – „iš tikrųjų gali būti savo pačios žūties priežastis“, „The Guardian“ sakė pagrindinis tyrimo autorius Borisas Sauterey.
Rezultatai „šiek tiek niūrūs, bet manau, kad jie taip pat labai skatinantys. Jie verčia mus iš naujo apmąstyti biosferos ir planetos sąveiką“, – teigė mokslininkas.
Žurnale „Nature Astronomy“ paskelbtame tyrime B.Sauterey ir jo komanda teigė, kad, naudodami klimato ir reljefo modelius, jie įvertino Marso plutos tinkamumą gyventi prieš 4 mlrd. metų, kai raudonoji planeta, kaip manoma, buvo apsemta vandens ir daug svetingesnė nei šiandien.
Pasak B.Sauterey, bet kurioje Marso vietoje, kur nėra ledo, galėjo knibždėti šių organizmų, kaip ir ankstyvojoje Žemėje.
Komanda padarė prielaidą, kad vandenilį valgantys ir metaną gaminantys mikrobai tuomet galėjo klestėti tiesiai po paviršiumi. Vos kelių dešimčių centimetrų purvo sluoksnio buvo daugiau nei pakankamai, kad apsaugotų juos nuo atšiaurios krintančios radiacijos.
Tačiau ankstyvojo Marso drėgnam ir šiltam klimatui būtų iškilęs pavojus, jei iš plonos, daug anglies dioksido turinčios atmosferos būtų išsiurbta per daug vandenilio.
SETI instituto atstovas Kavehas Pahlevanas sakė: „Jų tyrimas aiškiai parodo, kad jei (ši) gyvybė buvo Marse, ji būtų turėjusi didelę įtaką vyraujančiam klimatui“.
K.Pahlevanas vadovavo atskiram neseniai atliktam tyrimui, kuriame teigiama, kad Marsas kadaise buvo drėgnas ir su šiltais vandenynais. Šio tyrimo metu komanda padarė išvadą, kad tuomet atmosfera buvo tanki ir daugiausia sudaryta iš vandenilio, kuris buvo šilumą sulaikančios ir šiltnamio efektą sukeliančios dujos.
