Dabar ekspertai suka galvas ir ieško būdų, kaip sumažinti šiltnamio efektą sąlygojančių dujų kiekius atmosferoje ir bent pristabdyti globalinį atšilimą. Tačiau sendama Saulė pūsis ir labiau kaitins Žemės paviršių, o tai reiškia, kad padidėjęs garavimas ir cheminės reakcijos su lietaus vandeniu išeikvos vis daugiau anglies dvideginio.
Mažiau nei po milijardo metų šių dujų liks pernelyg mažai, kad augalai galėtų vykdyti fotosintezę ir išgyventi, numato mokslininkai. Kai taip nutiks, gyvybė Žemėje liausis egzistavusi. Be augalų išmirs ir gyvūnija. Laikui bėgant, kadaise žydroje vandens planetoje liks, geriausiu atveju, tik mikrobai. Daugelio jų dienos taip pat bus suskaičiuotos.
Po antro milijono metų vandenynai visiškai išgaruos, Žemėje palikdami tik ekstremaliąsias mikrogyvybės rūšis.
„Tolimoje ateityje Žemė taps itin netinkama gyvybei, – neslepia Šv. Andriejaus universiteto Škotijoje astrobiologas Jack O'Malley-Jamesas. – Visiems gyviems padarams reikia skysto vandens. Tad gyvybės likučiai Žemėje telksis paskutinėse skysto vandens balutėse – galbūt aukštumose, kalnuose arba požeminiuose urvuose, kur būtų vėsiau.“
„Išgyventi bandysiantys organizmai turės kęsti ne tik vandens stygių, bet ir kraštutinai aukštą temperatūrą bei intensyvią ultravioletinę spinduliuotę, – pridūrė mokslininkas. – Nesunku numatyti, kad ilgai tokiomis sąlygomis neištvers net ir jie.“
Niūrias Žemės ateities prognozes mokslininkas pristatė Nacionalinėje astronomijos konferencijoje, kuri vyko minėtame universitete. Prognozės sudarytos pagal kompiuterinius modelius, kuriais bandoma apibrėžti tikėtinas ilgalaikes Saulės įtakos Žemei perspektyvas.
Per artimiausius keletą milijardų metų senstanti Saulė, kaip manoma, liks stabili, bet nuolat darysis vis šviesesnė. Padidėjęs spindulingumas įkaitins Žemę taip, kad pradės intensyviai garuoti vandenynai.
„Kai galvojame, ko reikėtų ieškoti bandant aptikti nežemišką gyvybę, mūsų mintys daugiausia sukasi apie tokią gyvybę, kokią žinome dabar, – samprotauja tyrėjas. – O ji atmosferoje palieka savo pėdsakus – deguonį, ozoną. Ateityje Žemės gyvybė atrodys visiškai kitaip. Tai reiškia, kad norint aptikti tą kitokią gyvybę kitose planetose, reikia nusistatyti visai kitus paieškos kriterijus.“
„Sudarėme mirštančios biosferos kompiuterinį modelį – tokią biosferą sudarys populiacijos rūšių, kurios, tikėtina, išgyvens atmosferos sudėties pokyčius. Tada, kai nuo Žemės paviršiaus dings visa gyvybė, Žemėje bus likusi azoto, anglies dvideginio ir metano atmosfera.“
Kitaip sakant, metraščiuose galima įrašyti naują pasaulio pabaigos datą – 2 000 002 013 m. po Kristaus.
