Mokslininkai tikėjosi, kad pirmasis žmogaus įsikišimo „signalas“ pasirodys prieš kelis šimtmečius, kai per pramonės revoliuciją kraštovaizdžiai iš tikrųjų pradėjo keistis. Žiedadulkių analizė, gauti atlikus purvo šerdies tyrimus, leido jiems iš esmės pakoreguoti šią prielaidą ir atsekti pirmąjį mūsų rūšies poveikį gamtos pasauliui maždaug prieš 4000 metų.
Mokslininkai nustatė, kad dumble sparčiai kinta žiedadulkių sudėtis – sluoksnis po sluoksnio. Iš esmės kiekvienas sluoksnis pradėjo vis labiau skirtis nuo kito pagal jame esančias augalų žiedadulkes.
Mokslininkai nusprendė pažvelgti 18 000 metų atgal, kad užfiksuotų laikmetį, kai planeta pradėjo kilti iš paskutiniojo ledynmečio. Žemė buvo atitirpusi, todėl keitėsi beveik kiekviena aplinka.
„Pastarieji 10 000 metų – klimato požiūriu – buvo palyginti stabilūs, todėl [būtent tada] galime užfiksuoti žmonių įtaką, – sako Siuzettė Flantua, ekologė, taip pat dirbanti Bergeno universitete, – Ši įtaka prasidėjo, kai tik mes – žmonės – pradėjome kirsti laukinę augmeniją, kad padarytume vietos sau, savo pasėliams ir gyvuliams.“
Žmogaus veikla – būtina
Tiesa, dabar žmogaus įsikišimas gamtai jau yra būtinas. Tarkim, dauguma senų medžių miškuose buvo pasodinti esant žemesnei temperatūrai, tačiau nauji sodinukai bus pritaikyti šiltesniam klimatui.
Norint apsaugoti miškus nuo gaisrų, kurie šiltesniame ir sausesniame klimate taip pat tampa dažnesni ir žiauresni, gali prireikti ir daug intensyvesnio miškų tvarkymo – šalinti mažesnius medžius, kurie suteikia „smulkaus kuro“ gaisrams.
