Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Mokslininkai nustatė: žmogaus poveikis žemei prasidėjo prieš 4000 metų

Mokslininkai iš pelkių ir upių vagų iškasė ilgus plonus dirvožemio cilindrus, siekdami pažvelgti į praeitį ir suprasti, kokį poveikį gamtai padarė žmogus. Gauti rezultatai privertė juos iš esmės peržiūrėti ankstesnes prielaidas apie tai, kada viskas prasidėjo.
Ekologija
Ekologija / 123RF.com nuotr.

Mokslininkai tikėjosi, kad pirmasis žmogaus įsikišimo „signalas“ pasirodys prieš kelis šimtmečius, kai per pramonės revoliuciją kraštovaizdžiai iš tikrųjų pradėjo keistis. Žiedadulkių analizė, gauti atlikus purvo šerdies tyrimus, leido jiems iš esmės pakoreguoti šią prielaidą ir atsekti pirmąjį mūsų rūšies poveikį gamtos pasauliui maždaug prieš 4000 metų.

Mokslininkai nustatė, kad dumble sparčiai kinta žiedadulkių sudėtis – sluoksnis po sluoksnio. Iš esmės kiekvienas sluoksnis pradėjo vis labiau skirtis nuo kito pagal jame esančias augalų žiedadulkes.

Mokslininkai nusprendė pažvelgti 18 000 metų atgal, kad užfiksuotų laikmetį, kai planeta pradėjo kilti iš paskutiniojo ledynmečio. Žemė buvo atitirpusi, todėl keitėsi beveik kiekviena aplinka.

„Pastarieji 10 000 metų – klimato požiūriu – buvo palyginti stabilūs, todėl [būtent tada] galime užfiksuoti žmonių įtaką, – sako Siuzettė Flantua, ekologė, taip pat dirbanti Bergeno universitete, – Ši įtaka prasidėjo, kai tik mes – žmonės – pradėjome kirsti laukinę augmeniją, kad padarytume vietos sau, savo pasėliams ir gyvuliams.“

Luciane Fontana nuotr./Mokslininkės laiko iškastą purvo mėginį
Luciane Fontana nuotr./Mokslininkės laiko iškastą purvo mėginį

Žmogaus veikla – būtina

Tiesa, dabar žmogaus įsikišimas gamtai jau yra būtinas. Tarkim, dauguma senų medžių miškuose buvo pasodinti esant žemesnei temperatūrai, tačiau nauji sodinukai bus pritaikyti šiltesniam klimatui.

Norint apsaugoti miškus nuo gaisrų, kurie šiltesniame ir sausesniame klimate taip pat tampa dažnesni ir žiauresni, gali prireikti ir daug intensyvesnio miškų tvarkymo – šalinti mažesnius medžius, kurie suteikia „smulkaus kuro“ gaisrams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?