Mokslininkai 15 metų tyrė beveik 1,5 milijono suaugusiųjų Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV ir Kanadoje sveikatą bei dabar išanalizavo šiuos duomenis, atsižvelgdami į rūkymo keliamą riziką.
Tyrime dalyvavę vyresni nei 40 metų ir jaunesni nei 80 metų rūkaliai, palyginti su niekada nerūkiusiais asmenimis, vidutiniškai prarado apie 12-13 gyvenimo metų. Tačiau žmonės, kurie pasirinko neberūkyti dešimčiai metų, panašu, beveik panaikino su rūkymu susijusią mirtingumo riziką, rašo „ScienceAlert“.
„Mesti rūkyti yra nepaprastai veiksminga priemonė, mažinanti mirties riziką, o žmonės gali labai greitai gauti naudos“, – nurodo tyrime dalyvavęs visuomenės sveikatos mokslininkas Prabhat Jha iš Toronto „Unity Health“ Pasaulio sveikatos tyrimų centro.
Jei rūkantysis gali atsisakyti šio priklausomybę sukeliančio įpročio bent dešimtmetį, teigiama, kad jis gali tikėtis gyventi beveik tiek pat ilgai, kiek ir tas, kuris niekada gyvenime nebuvo surūkęs nė vienos cigaretės, teigia P.Jha ir jo kolegos.
Toliau tyrimo autoriai aiškina, kad jei bet kokio amžiaus žmogus meta rūkyti ir neberūkio iki trejų metų, jis potencialiai gali atgauti 5 dėl rūkymo sukeltų ligų „prarastus“ gyvenimo metus, rašo „ScienceAlert“.
Taip pat gerokai sumažėjo mirties nuo tiesiogiai su rūkymu susijusių ligų, tokių kaip insultas, širdies sustojimas ar vėžys, rizika.
Kuo jaunesnis rūkalius nusprendžia mesti rūkyti, tuo labiau pailgėja jo gyvenimo trukmė.
Tyrimo rezultatai nereiškia, kad rūkymo pasekmės yra visiškai panaikinamos. Analizės metu buvusių rūkalių mirties nuo plaučių ligų rizika buvo ne taip reikšmingai mažesnė nei nuo kitų sveikatos sutrikimų, o tai „atspindi ilgalaikius negrįžtamus kvėpavimo takų pažeidimus“, teigia tyrėjai.
Nepaisant to, metimas rūkyti vis dar yra geriausia prieinama galimybė pagerinti rūkančiųjų plaučių sveikatą ir funkciją.
