Tyrimo metu paaiškėjo, kad pirštų skaičių lemia ląstelių su aktyviais genais hoxa11 išsidėstymas embriono kūne, rašo „Nature“.
Evoliucijos tyrėjai įsitikinę, kad stuburinių gyvūnų galūnės, taip pat ir žmonių, išsivystė iš žuvų plaukmenų. 2016 m. rugpjūtį Čikagos universiteto mokslininkai, vadovaujami Neilo Shubino, išsiaiškino, kad plaukmenų ir galūnių išsivystymą lemia vieni ir tie patys genai – hoxa11 ir hoxa13.
Plaukmenų ir galūnių išsivystymą lemia vieni ir tie patys genai – hoxa11 ir hoxa13.
Vis dėlto kol kas lieka neaišku, kokiu būdu susiformavo žmogaus delnas, nes mūsų protėvių, gyvenusių vandenyje, galūnės turėjo daugiau nei penkias atšakas.
Mokslininkai išsiaiškino, kad genų hoxa11 ir hoxa13 aktyvumas labai skiriasi, lyginant žuvų ir sausumos gyventojų organizmus.
Pirmos grupės atstovų grupėje šie genai funkcionuoja ląstelėse, kurios viena su kita savotiškai persidengia. O žmonių organizme šie genai veikia skirtingose galūnių užuomazgų ląstelėse. Todėl eksperimentuodami mokslininkai pelių organizme pabandė atkurti hoxa11 scemas, būdingas žuvims. Tokiu būdu pelėms išsivystė po 7 „pirštus“ ant kiekvienos galūnės.
Genetikai taip pat nustatė DNR seką, kuri lemia skirtingą genų aktyvumą.
Tai leidžia teigti, kad pirštų skaičiaus pokyčius lėmė ne naujų genų formavimasis, o keičiantis jau esančių funkcijoms. Taigi peršasi išvada, kad embriono vystymosi sutrikimus ir apsigimimus lemia ne tik genų mutacijos, bet ir juos reguliuojančių DNR sekų pokyčiai.
