Kaip skelbia portalas independent.co.uk, ataskaitoje, kuri pavadinta „Visa tiesa apie klimato kaitą“ mokslininkai teigia, kad panašu, jog daugybė žmonių mąsto apie globalinį atšilimą kaip apie „kažką abstraktaus, tolimo ir net prieštaringo“.
Vis dėlto pasaulyje klimatas šiuo metu šiltėja ir tai vyksta kur kas greičiau, nei tikėtasi, pažymi profesorius Siras Robertas Watsonas, vienas iš ataskaitos autorių.
Jeigu analizė teisinga, tai reiškia, kad dauguma šiandien gyvenančių žmonių patirs, ką reiškia gyventi pavojingai perkaitusioje planetoje.
Pernai gruodį Prancūzijos sostinėje pasirašyta Paryžiaus sutartis įpareigoja šalis imtis veiksmų drastiškai sumažinti atmosferos taršą anglies dvideginiu ir kitomis dujomis, kad pasaulio klimatas atšiltų ne daugiau negu 2 laipsniais Celsijaus, palyginti su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos. Vėliau nutarta, kad ši riba bus sumažinta iki 1,5 laipsnių Celsijaus. Kitaip tariant, nutarta, kad vidutinė Žemės temperatūra turės būti tik pusantro laipsnio Celsijaus didesnė už tų laikų, kai planetoje nebuvo pramonės.
Ataskaitoje rašoma, kad sausrų, potvynių, miškų gaisrų ir audrų bus tik daugiau, jos grasins pasauliui sunaikinti pasėlius ir kai kurias egzistuojančias rūšis. Teigiama, jog net, jei visi Paryžiuje duoti pažadai mažinti teršalų kiekį būtų išpildyti, yra nustatyta, kad 1,5 laipsnio Celsijaus ribą pasieks apie 2030-uosius, o dviejų laipsnių – iki 2050-ųjų.
Profesorius Watsonas perspėja: „Klimato atšilimas vyksta dabar ir kur kas greičiau, nei planuota. Nors Paryžiaus susitarimai yra žingsniai teisinga linkme, tačiau panašu, kad pastangas reikia dvigubinti“.
„Be papildomų visų pagrindinių teršėjų pastangų, dviejų laipsnių riba gali būti pasiekti net anksčiau“, – perspėjo jis. Pasak jo, nerimą kelia ne tai, kada bus viršyta dviejų laipsnių ribą, tačiau kokių pasekmių atneš pasikeitęs klimatas.
Klimato kaitos padarinių skaičius nuo 1990-ųjų padvigubėjo.
„Vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas dviem laipsniais per artimiausius porą dešimtmečių reiškia ir dvigubas pasekmes“, – teigė pašnekovas.
„Kadangi tų padarinių skaičius dar labiau augs, tai reiškia, kad jų įtaka vandens ištekliams, maistui, žmonių sveikatai, paslaugoms ir infrastruktūrai miestuose bei kaimo vietovėse ir pan. bus didesnė ir intensyvesnė“, – kalbėjo mokslininkas. „Tam tikra žala, kurią padarys klimato kaita, gali būti ir teigiama, tačiau daugiausia tai – neigiamas poveikis, skaudžiai paveiksiantis mūsų gyvenimus“, – perspėjo jis.
