Naujų tyrimų duomenimis, šios šiltnamio efektą sukeliančios dujos smarkiai prisidėjo prie viršutinių atmosferos sluoksnių susitraukimo. Apie šį susitraukimą buvo spėjama jau kelis dešimtmečius, o dabar pirmą kartą jis iš tikrųjų pastebėtas, praneša „Science Alert“.
Dalis pastebėto susitraukimo yra normalus reiškinys, kuris vėl atsistatys, tačiau mokslininkai teigia, kad CO2 poveikis yra nuolatinis.
Tai reiškia, kad dėl sumažėjusio atmosferos pasipriešinimo nefunkcionuojantys palydovai ir kiti senosios technikos gabalai žemoje Žemės orbitoje greičiausiai ilgiau išliks savo vietose, užgoždami regioną ir sukeldami problemų naujesniems palydovams ir kosminiams stebėjimams.
„Viena iš pasekmių – palydovai ilgiau išliks orbitoje, o tai puiku, nes žmonės nori, kad jų palydovai išliktų orbitoje“, – aiškina NASA Langlio tyrimų centro geokosmoso mokslininkas Martinas Mlynczakas.
„Tačiau nuolaužos taip pat ilgiau išliks ore ir greičiausiai padidins tikimybę, kad palydovai ir kiti vertingi kosminiai objektai turės koreguoti savo kelią, kad išvengtų susidūrimų“, – pridūrė jis.
Aprašant Žemės atmosferą paprastai sluoksniai išdėstomi tam tikruose aukščiuose, tačiau tiesa ta, kad mūsų pasaulį supančių dujų tūris nėra pastovus. Jis plečiasi ir traukiasi, reaguodamas į įvairius poveikius, iš kurių bene didžiausias yra Saulė.
Saulė taip pat nėra statiška. Maždaug kas 11 metų ji pereina aktyvumo ciklus – nuo didelio iki mažo aktyvumo ir vėl atgal. Šiuo metu esame 25-ojo tokio ciklo, prasidėjusio maždaug 2019 m. gruodžio mėn., įkarštyje. Ankstesnis, 24-asis, ciklas buvo neįprastai silpnas net per patį Saulės aktyvumo piką, ir būtent tai leido mokslininkams atlikti atmosferos susitraukimo matavimus.
Jų dėmesys buvo sutelktas į du sluoksnius, bendrai vadinamus MLT: mezosferą, kuri prasideda maždaug 60 kilometrų aukštyje, ir apatinę termosferą, kuri prasideda maždaug 90 kilometrų aukštyje.
Iš NASA palydovo TIMED, kuris renka duomenis apie viršutinius atmosferos sluoksnius, gauta informacija apie MLT slėgį ir temperatūrą beveik 20 metų laikotarpiu nuo 2002 iki 2021 m.
Kai kuriuose žemutiniuose atmosferos sluoksniuose CO2 sukuria atšilimo efektą, nes sugeria ir vėl išspinduliuoja infraraudonąją spinduliuotę visomis kryptimis, veiksmingai sulaikydamas jos dalį.
Tačiau daug, daug plonesniame MLT sluoksnyje dalis CO2 skleidžiamos infraraudonosios spinduliuotės išsisklaido į kosmosą, veiksmingai atiduodama šilumą ir atvėsindama viršutinius atmosferos sluoksnius. Kuo daugiau CO2, tuo atmosfera vėsesnė.
Jau žinojome, kad dėl šio vėsimo stratosfera traukiasi. Dabar matome, kad tą patį daro ir aukščiau esančios mezosfera ir termosfera. Remdamiesi TIMED duomenimis, mokslininkai nustatė, kad MLT susitraukė maždaug 1333 metrais. Maždaug 342 metrai iš šios sumos yra CO2 rezultatas.
„Esame pirmieji, parodę tokį atmosferos susitraukimą pasauliniu mastu“, – teigė tyrėjas.
Atsižvelgiant į tai, kad termosfera tęsiasi iki kelių šimtų kilometrų, tie 342 metrai gali atrodyti nedaug. Tačiau rugsėjį paskelbtame fizikės Ingridos Cnossen iš Britų antarktinio tyrimo tarnybos Jungtinėje Karalystėje straipsnyje parodyta, kad dėl termosferos atšalimo iki 2070 m. atmosferos pasipriešinimas gali sumažėti 33 proc.
Atmosferos pasipriešinimas padeda palydovams ir raketų pakopoms nusileisti iš orbitos pasibaigus jų misijoms. Sumažėjus pasipriešinimui, iki 2070 m. nebeveikiančių kosminių šiukšlių orbita galėtų pailgėti 30 proc.
Kadangi į žemą Žemės orbitą bus paleidžiama vis daugiau palydovų, ši problema vis labiau didės, o realių jos mažinimo priemonių – nei palydovų skaičiaus, nei CO2 kiekio mažinimo – nematyti.
