Gyvūno griaučiai leidžia spėti, kad jis buvo maždaug 8 metrų ilgio, svėrė dvi tonas ir mito augalais. Pirmieji dinozauro Machairoseratopo pėdsakai buvo rasti prieš dešimtmetį vietoje, kur gausu centrozaurų palaikų – didelių, augalais mintančių dinozaurų, kurie klajojo Šiaurės Amerikoje ir Azijoje prieš 77 mln. metų per vėlyvąjį Kreidos periodą.
PLOS ONE publikuotame tyrime mokslininkai teigia, kad rastos gyvūnų dalys susideda iš kelių išlenktų ragų ir beveik sveiko smegenų kiauto.
„Pirmosios mėginių dalys buvo rastos 2006-ais metais, tačiau pilnai kasybos darbai buvo pabaigti tik 2009-aisiais. Tuomet atsargus laboratorinis procesas truko dar kelerius metus“, – huffingtonpost.com el. paštu rašė vienas tyrimo autorių Patrickas O’Connoras, anatominių mokslų profesorius iš Osteopatinės medicinos Paveldo koledžo.
Jis pridūrė, kad net ir tokioje palyginti gerai ištyrinėtoje vietoje kaip vakarinė Šiaurės Amerika vis dar randama naujų dinozaurų rūšių.
Machairoseratopai buvo viena iš dvejų dinozaurų rūšių, apie kurias trečiadienį paskelbė mokslininkai – taip pat pranešta ir apie Spiclypeus shipporum rūšies atradimą. Pastarojo dinozauro griaučiai atsitiktinai rasti daugiau nei prieš dešimtmetį Montanoje.
Spiclypeus shipporum gyveno maždaug prieš 76 mln. metų, taip pat mito augalais ir buvo maždaug 5 metrų ilgio.
