Kopenhagos universiteto mokslininkai laboratoriniame tyrime naudojo dirbtinę fermento, kurį natūraliai gamina bakteriofagai (bakterijas užkrečiantys virusai), versiją ir ją panaudojo Staphylococcus aureus, arba auksiniam stafilokokui, išnaikinti odos limfoma sergančių žmonių biopsijos mėginiuose.
Odos T ląstelių limfoma (CTCL) yra reta ne Hodžkino limfomos (NHL) forma. Mutavusios T ląstelės migruoja į odą, kur dažnai pirmiausia pasireiškia bėrimu.
„Žmonėms, kurie sunkiai serga odos limfoma, stafilokokai gali būti didžiulė, kartais neišsprendžiama problema, nes daugelis jų yra užsikrėtę antibiotikams atspariu Staphylococcus aureus tipu“, – aiškina Kopenhagos universiteto imunologas Nielsas Ødumas.
„Štai kodėl mes neduodame antibiotikų visiems, nes nenorime turėti reikalų su dar atsparesnėmis bakterijomis. Todėl svarbu, kad rastume naujų būdų, kaip gydyti šias infekcijas – ir ne mažiau svarbu užkirsti joms kelią“, – pridūrė N.Ødumas.
S.aureus yra dažnas mūsų odos ir nosies takų gyventojas, kuris paprastai yra nekenksmingas. Tačiau jis yra oportunistinis patogenas: kai imunitetas yra nusilpęs, jis gali sukelti įvairių infekcijų – nuo nedidelių odos infekcijų, tokių kaip opos ir pūliniai, iki gyvybei pavojingų ligų, tokių kaip plaučių uždegimas ir sepsis.
Ligoninėse vaistams atsparios bakterijų atmainos yra rimta ir vis didėjanti problema. S. aureus gali patekti į kraują operacijos metu arba per medicininius prietaisus, pavyzdžiui, kateterius, ir aplenkti pirmąją organizmo gynybos liniją – odos ir gleivinių barjerus.
Žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi ir kurie reguliariai lankosi ligoninėse dėl gydymo, pavyzdžiui, chemoterapijos, taip pat rizikuoja užsikrėsti bjauriomis „superbakterijomis“, kurios tapo atsparios pagrindiniams antibiotikams.
Bakterinėms infekcijoms ypač jautrūs odos limfoma sergantys žmonės.
Meticilinui ir kitiems antibiotikams atsparios S. aureus atmainos vadinamos MRSA, ir nors ligoninėms pavyksta šiek tiek pažengti į priekį pažabojant MRSA infekcijas, jų vietą greitai užima kitos vaistams atsparios superbakterijos.
Taigi šiame tyrime N.Ødumas ir jo kolegos eksperimentavo su naujos klasės antibakteriniais preparatais, vadinamais endolizinais.
Endolizinai yra fermentai, kuriuos natūraliai gamina bakteriofagai – bakterijas užkrečiantys virusai. Užsikrėtę jie supjausto molekules, vadinamas peptidoglikanais, kurie bakterijos ląstelės sienelėje suformuoja į tinklelį panašius pastolius ir sunaikina bakteriją iš vidaus.
Kiekviena bakterijų rūšis turi unikalius peptidoglikanus, į kuriuos tinkamas endolizinas galėtų selektyviai veikti. Vienas endolizinas, XZ.700, šiame tyrime buvo išbandytas su odos mėginiais, paimtais iš sveikos odos ir sergančiųjų odos limfoma.
„Puiku tai, kad šis fermentas sukurtas taip, kad prasiskverbtų pro Staphylococcus aureus sienelę“, – aiškina pagrindinis autorius, Kopenhagos universiteto imunologijos tyrėjas Emilis Pallesenas.
Pasak jo, todėl jis gali būti nukreiptas į kenksmingą stafilokoką ir jį sunaikinti, o nekenksmingos odos bakterijos lieka nepažeistos.
Laboratorinių eksperimentų metu endolizinas XZ.700 naikino S. aureus padermes, kurios buvo išskirtos iš CTCL sergančių pacientų, ir blokavo jo naviką skatinantį poveikį laboratorijoje auginamoms piktybinėms T ląstelėms.
Gydymas endolizinu taip pat „smarkiai“ sustabdė S. aureus kolonizaciją sveikos odos mėginiuose ir CTCL sergančių žmonių pažeistos odos biopsijose. Jis taip pat pašalino S. aureus kolonijas, kurios jau buvo apsigyvenusios odos biopsijose.
„Mūsų laboratoriniai bandymai parodė, kad endolizinai ne tik išnaikina auksinį stafilokoką iš odos mėginių“, – sako N.Ødum.
Anot jo, jie slopina gebėjimą skatinti vėžio augimą. Nors šie laboratoriniai eksperimentai su odos biopsijos mėginiais plastikinėse lėkštelėse toli gražu nereiškia odos infekcijų ir vėžio gydymo realiomis sąlygomis, rezultatai teikia vilčių.
Mokslininkai tikisi, kad endolizinas XZ.700 galėtų sunaikinti vaistams atsparias padermes, tokias kaip MRSA, ir net bioplėveles, t. y. tvirtai sulipusias mikrobų sankaupas, kurias, kaip žinia, sunku gydyti. Naujausi laboratoriniai tyrimai rodo, kad tai gali būti įmanoma, o S. aureus neišsivysto atsparumas endolizinams.
2019 m. atsparumas antibiotikams užregistruotas kaip trečia pagrindinė mirties priežastis pasaulyje. Neatidėliotinas poreikis rasti naujų gydymo būdų, kaip kovoti su vaistams atspariomis bakterijomis, yra ne tik odos limfoma sergantiems pacientams aktuali pasaulinė problema.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Journal of Investigative Dermatology“.
