Metodas paremtas tuo pačiu principu, kuriuo eilinis dėstytojas sąveikauja su savo mokiniais. Jis jau buvo sėkmingai panaudotas mokant kompiuterį-studentą žaisti „Pac-Man“ ir „StarCraft“ žaidimus. Algoritmų pagalba žinančiam, kaip tai reikia daryti kompiuteriui-mokytojui, yra įdiegiama, kad jis turi patarti kompiuteriui-studentui imtis veiksmų ir tada tiesiog leisti jam išmokti žaisti pačiam. Tai yra esminis mokytojo-studento tarpusavio santykių elementas.
Matthew E. Tayloras šiuo metu kompiuteriui-mokytojui projektuoja mokymo planą, kuris prasideda nuo gana paprastų užduočių ir išsirutulioja į gana sudėtingas.
Vis dėlto, jeigu besimokantysis nežino, ką daryti ir jeigu gauna per mažai konsultacijų, sekdamas vien tik instrukcijomis jis niekada nesupras, kaip teisingai atlikti užduotį – tam reikalingas išmanantis specialistas.
Vašingtono universiteto mokslininkų komandos vadovas Matthew E. Tayloras šiuo metu kompiuteriui-mokytojui projektuoja mokymo planą, kuris prasideda nuo gana paprastų užduočių ir išsirutulioja į gana sudėtingas. Jis eksperimentuoja su savo kuriama technika ir bando į ją integruoti net šunų dresavimo principus.
Matthew E. Tayloras pripažįsta, kad kartais galima tiesiog perkelti ištreniruoto roboto „smegenis“ į kitą, nors tai ne visada įmanoma dėl programinės ar techninės įrangos nesuderinamumo. Be to, mokslininkai tikisi, kad ateityje šios technologijos pagalba be kitų robotų treniravimo, kompiuteriai sugebės mokyti ir žmones.
Trumpą apžvalgą apie šį tyrimą galima pasižiūrėti žemiau esančiame vaizdo įraše.
