Tai – kur kas daugiau, nei jie patys tikėjosi. O tyrimo autoriai svarsto, kad tokie rezultatai gali padėti norint daugiau sužinoti, kaip vyksta žmonių senėjimo procesas.
Mat kirminai – nematodai Caenorhabditis elegans – mums gali stebėtinai daug papasakoti apie procesus, vykstančius žmonių organizmuose. Lyginant su žinduoliais, šie paprastučiai mažyliai gyvena labai trumpai – vos po dvi tris savaites, todėl jie yra idealus modelis įvairiems genetiniams ir metabolinių kelių tyrimams, kurie egzistuoja ir žmonių organizmuose.
Pavyzdžiui, praeityje mokslininkai įrodė, kad pakoregavus kirminų insulino signalų perdavimo kelią (IIS) galima net 100 procentų padidinti jų gyvenimo trukmę. O pakeitus vadinamąjį TOR signalinį kelią kirminų gyvenimas pailgėja 30 procentų.
Vykdydami naujausią tyrimą mokslininkai pakoregavo iš karto abu metabolinius kelius, ir ši korekcija buvo tokia sėkminga, kad jų poveikis buvo 4–5 kartus didesnis nei atskirų metabolinių kelių koregavimo poveikio sumos.
„Sinerginė sąveika yra iš tiesų beprotiška. Poveikis yra toks, kad vienas plius vienas yra ne du, o penki“, – sakė „MDI Biological Laboratory“ molekulinės biologijos ekspertas Jarodas Rollinas.
Šis mokslininkų atradimas parodo, kad organizmo senėjimas – tai ne vieno kokio nors konkretaus geno ar metabolinio kelio izoliuoto veikimo rezultatas. Tai yra pynė tinklų, kurie sąveikauja tarpusavyje.
O tokia išvada be jokios abejonės gali paaiškinti, dėl ko iki šiol nepavyko surasti vieno geno ar vieno ląstelinio kelio, kuris galėtų pailginti kirminų, žmonių ar apskritai bet kokių gyvūnų gyvenimo trukmę.
Atlikus IIS ir TOR metabolinių kelių pakeitimus mokslininkai nustatė, kad žemiau pakeitimo vietos esanti šių kelių dalis veikė sinergiškai ir sukėlė mitochondrijų streso atsaką, skatinantį ilgaamžiškumą.
Kol kas dar nėra žinoma, ar toks mechanizmas gali parodyti kokių nors pageidaujamų pokyčių, perkėlus jį į žmonių ląsteles, tačiau žinios apie šią sąveiką be jokios abejonės atvėrė naujų mokslinių tyrimų galimybių.
Deja, dėl gana ilgo žmonių gyvenimo mokslininkams sudėtinga tirti mūsų pačių organizmų senėjimą. Jau nekalbant apie tai, kad žmogaus genų kaitaliojimas vien iš smalsumo, mokslinių tyrimų tikslais, nėra vertinamas labai teigiamai. Tad nelieka nieko kito, kaip remtis gyvūninės kilmės modeliais – pelėmis, musėmis, kirminais. Beje, praėjusiais metais mokslininkams pavyko atlikti labai sėkmingus tyrimus su pelėmis – pailginus jų telomeras padidėjo jų gyvenimo trukmė ir sumažėjo tikimybė susirgti onkologinėmis ligomis.
Bet, nepaisant žmonių senėjimo tyrimų apribojimų, šioje srityje pažanga taip pat vyksta. Jau šiais metais bus atliekami klinikiniai vaisto metformino tyrimai – šis preparatas jau ilgą laiką vartojamas II tipo diabeto kontrolei, tačiau manoma, kad jis taip pat pasižymi gebėjimu atitolinti tokias su senatve siejamas ligas, kaip vėžį, širdies ir kraujagyslių sistemos ar Alzheimerio ligas.
Galbūt šis naujausias tyrimas su kirmėlėmis sukurs galimybę atlikti ir kitokius klinikinius tyrimus su žmonėmis.
„Nepaisant atradimo, kad C. elegans kirmėlėse ląsteliniai keliai valdo organizmo senėjimą, nebuvo žinoma, kaip šie keliai sąveikauja. Mūsų mokslininkai, aprašę šias sąveikas, nutiesė kelią labai pageidaujamoms terapijoms, kurios pailgintų greitai senėjančios visuomenės sveiko gyvenimo trukmę“, – sakė „MDI Biological Laboratory“ prezidentas nefrologas Hermannas Halleris.
Tyrimo ataskaitą publikavo žurnalas „Cell Reports“.
