Remiantis skaičiavimais, tai reiškia, kad moteris gali matyti bent 99 mln. daugiau atspalvių, nei dauguma pasaulio gyventojų. Mokslininkai mano, kad ši moteris yra viena iš žmonių su super regėjimu – „tetrachromatų“, praneša sciencealert.com.
Dauguma žmonių yra trichromatai, o tai reiškia, kad mes akyse turime trijų tipų kolbelės ląsteles.
Kiekvienas kolbelės ląstelės tipas, manoma, gali atskirti apie 100 atspalvių, taigi padauginus visas įmanomas šių trijų kolbelės ląstelių kombinacijas, gauname maždaug milijoną skirtingų atspalvių.
Dauguma žmonių, kurie neskiria tam tikros rūšies spalvų, turi funkcionuojančias dviejų tipų kolbelės ląsteles, tad jie geba matyti vos 10 tūkst. atspalvių. Jie, kaip ir beveik visi kiti žinduoliai, įskaitant šunis ir Niujorko beždžiones, taip pat yra dichromatai.
Tačiau mažiausiai viena moteris šiaurinėje Anglijos dalyje turi keturias kolbelės ląsteles, padidinančias atskiriamų spalvų skaičių net iki 100 milijonų.
Mokslininkams šią moterį pavyko aptikti vos prieš dvejus metus, o paieškos truko daugiau nei 25 metus. Manoma, kad pasaulyje turėtų egzistuoti ir daugiau tetrachromatų.
Ketvirtoji ląstelė
Idėja apie tetrachromatų egzistavimą pirmą kartą buvo pasiūlyta dar 1948-aisiais olandų mokslininko HL de Vrieso, kuris atrado šį tą įdomaus apie spalvų neskiriančių žmonių regą.
Spalvų neskiriantys vyrai turi tik dvi normalias kolbelės ląstelės ir vieną mutavusią, kuri yra ne tokia jautri žaliai arba raudonai spalvai, o spalvų neskiriančių vyrų dukros ir motinos turėjo vieną mutavusią kolbelės ląstelę ir tris normalias.
Tai reiškia, kad moterys turėjo keturias kolbelės ląstelių rūšis, nors vos trys funkcionavo įprastai. Nepaisant įdomių tyrimo rezultatų, į tetrachromatus mažai kas kreipė dėmesį iki aštuntojo dešimtmečio, kuomet Johnas Mollonas iš Kembridžo universiteto ėmė ieškoti moterų, galinčių turėti gerai funkcionuojančias keturias kolbelės ląsteles.
Manydamas, kad spalvų neskiriantys vyrai perduoda šią ketvirtą kolbelės ląstelę jų dukroms, Mollonas spėjo, kad 12 procentų moterų populiacijos turėtų būti tetrachromatėmis.
Tačiau visų tyrimų metu pastebėta, jog dichromatų dukrų regėjimas niekuo nesiskyrė nuo įprastinio.
Vėliau, 2007-aisiais, neromokslinikė Gabriele Jordan iš Niukeslo universiteto Jungtinėje Karalystėje, kuri anksčiau dirbo su Mollonu, ieškojo žmonių su super regėjimu ir šiek tiek pakoregavo pirminį eksperimentą.
Ji 25-ias moteris, turinčias ketvirto tipo kolbelės ląstelę, uždarė tamsiame kambaryje. Tuomet visos moterys žiūrėjo į šviesų įrenginį, kuriame pasirodė trijų spalvų šviesos blyksniai. Trichromatui jie visi atrodė vienodai, tačiau Jordan spėjo, kad tikras tetrachromatas gebėtų blyksnių atspalvius atskirti dėl ketvirtosios kolbelės ląstelės.
Remiantis skaičiavimais, tai reiškia, kad moteris gali matyti bent 99 mln. daugiau atspalvių, nei dauguma pasaulio gyventojų.
Viena iš tirtųjų moterų, kodiniu pavadinimu cDa29, sugebėjo atskirti tris skirtingų spalvų rutuliukus kiekviename tyrime. Pastarasis tyrimas dar nebuvo recenzuotas kitų mokslininkų ir publikuotas tyrimų žurnale – G.Jordan siekia rasti daugiau tetrachromatų. Tačiau pirminiai tyrimo rezultatai labai įdomūs.
Lieka dar vienas neatsakytas klausimas – jeigu tiek daug spalvų neskiriančių vyrų dukrų turi keturias kolbelės ląsteles, kodėl iki šiol pavyko rasti vos vieną tetrachromatę?
Mokslininkė mano, kad daugeliui tetrachromatų gyvenime neprireikia ketvirtosios ląstelės, tad jie nesupranta, jog turi išskirtinį regėjimą.
Regos ekspertas iš Vašingtono universiteto Jay Neitzas, kuris nedalyvavo tyrime, teigia, kad tam, jog būtų atskleistos tetrachromatų regos galimybės, gali prireikti praktikos ir specialiai sukurtų atspalvių.
„Dauguma spalvotų dalykų yra gaminami žmonių, kurie stengiasi spalvas pritaikyti trichromatams, – sakė jis. – Gali būti, kad mūsų visas pasaulis suderintas su trichromatų pasauliu.“
Taigi kitaip tariant, spalvos, kurias mes naudojame, yra tokios ribotos, jog gali būti, kad ketvirta kolbelės ląstelė niekada taip ir nedirba.
