Pagrindinis Vilniuje rastų mumifikuotų palaikų tyrėjas, iš Italijos atvykęs specialistas dr. Dario Piombino-Mascali tvirtina, kad infekcijos „atgimimo“ tikimybės nėra.
„Jau seniai būčiau negyvas, nes tyrimus pradėjau dar 2003 metais. Dirbau su daugybe palaikų, kuomet mirties priežastis buvo cholera, maras, tuberkuliozė ir kitos ligos. Niekada nieko blogo nenutiko nei man, nei mano kolegoms visame pasaulyje. Tai reiškia, kad tikriausiai virusai ar bakterijos, esantys mumijose, jau nėra gyvybingi. Dirbant su tokiais palaikais užsikrėsti neįmanoma“, – sakė mokslininkas.
Jam antrina ir mokslo žurnalistas Daumantas Liekis. „Kai kalbama apie tokią seną tyrimų medžiagą – žmonės yra mirę prieš labai daug metų – […] patogenai taip ilgai neišlieka gyvybingi ir jokios grėsmės šiandienos visuomenei nekelia. Net jeigu kalbėtume apie maro užkratą, jis taip pat neišlieka taip ilgai gyvybingas. Galbūt vienas aktualiausių patogenų būtų juodligė, kuri yra biologiškai prisitaikiusi išlikti ilgą laiką esant sudėtingoms sąlygoms, tačiau apie tai šiuo metu kalba visiškai neina“, – sakė žurnalistas.
„Kiek man žinoma, Šv. Dvasios bažnyčios mumijose šio užkrato nėra rasta, o net jeigu ir būtų, tikimybė užsikrėsti būtų labai žema. Nes kalbame apie laikotarpį, kuris buvo prieš 300–400 metų. Tokį laikotarpį išlikti organizmui gyvybingam yra tiesiog neįmanoma“, – pridūrė D.Liekis.
Tiesa, priminus faktą, kad visai neseniai Sibire įvyko juodligės protrūkis, išplitęs dėl globalinio atšilimo atitirpus seniai žuvusio gyvūno gaišenai, susargdinęs dešimtis žmonių ir nusinešęs vieno berniuko gyvybę, D.Liekis tikino, kad amžino įšalo ir rūsio sąlygos yra labai skirtingos. „Kalbame apie įšalą. Kriogeninė aplinka yra išlikimui daug palankesnė, nei šilta ir sausa kripta, kur biologinės degradacijos procesai vyksta daug greičiau nei lede.“
