Tarptautinių ekspertų vertinimu, 2022 m. kariuomenės, kurios yra didžiausios degalų vartotojos pasaulyje, buvo atsakingos 5,5 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Tačiau gynybos pajėgos pagal tarptautinius susitarimus dėl klimato kaitos nėra įpareigotos teikti ataskaitas ar mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, o kai kurių kariuomenių skelbiami duomenys geriausiu atveju yra nepatikimi arba neišsamūs, teigia mokslininkai ir akademikai.
Taip yra todėl, kad kariuomenių užsienyje išmetami teršalai – nuo skraidančių lėktuvų iki plaukiojančių laivų ir pratybų – nebuvo įtraukti į 1997 m. Kioto protokolą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, o 2015 m. Paryžiaus susitarimuose jie vėl neįtraukti, motyvuojant tuo, kad duomenys apie kariuomenių suvartojamą energiją gali pakenkti nacionaliniam saugumui.
Dabar aplinkosaugos grupės „Tipping Point North South“ ir „The Conflict and Environment Observatory“ bei Didžiosios Britanijos Lankasterio, Oksfordo ir Karalienės Marijos universitetų mokslininkai siekia išsamesnių ir skaidresnių kariuomenės išmetamųjų teršalų ataskaitų.
Pavyzdžiui, per pirmuosius penkis 2023 m. mėnesius buvo paskelbta mažiausiai 17 recenzuojamų mokslinių straipsnių, t. y. tris kartus daugiau nei per visus 2022 m. ir daugiau nei per ankstesnius devynerius metus kartu sudėjus, teigia vienas iš kampanijos dalyvių, stebinčių tyrimus.
Vasario mėn. grupės taip pat parašė laišką Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijai (JTBKKK), ragindamos JT klimato instituciją įtraukti visus kariuomenės išmetamus teršalus, atsižvelgiant į jų svarbą išsamiai pasaulinei anglies dioksido apskaitai.
„Ekstremali klimato kaitos situacija nebegali leisti, kad JTBKKK procese būtų neįtraukiami kariniai ir su konfliktais susiję išmetamieji teršalai“, – rašė grupės.
Į išmetamųjų teršalų apskaitą bus atkreiptas dėmesys per pirmąjį visuotinį vertinimą, kiek šalys atsilieka nuo Paryžiaus klimato kaitos tikslų. Jis turėtų būti atliktas lapkričio 30 d. prasidėsiančiame COP28 klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikime Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
„Su konfliktais susijusių išmetamųjų teršalų neįtraukimas į JTBKKK apskaitą yra akivaizdi spraga“, – sakė „Perspectives Climate Group“ įkūrėjas ir partneris Axelis Michaelowa.
Į šį aspektą dėmesį atkreipė ir Ukrainoje vykstantis karas.
„Ukraina visiškai atkreipė dėmesį į šį klausimą taip, kaip kiti konfliktai“, – sakė aplinkosaugos grupės „Tipping Point North South“ atstovė Deborah Burton.
Nyderlandų anglies dioksido apskaitos eksperto Lennardo de Klerko ataskaitoje apskaičiuota, kad per pirmuosius 12 karo Ukrainoje mėnesių grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis padidės 120 mln. tonų, o tai prilygsta metiniam Singapūro, Šveicarijos ir Sirijos produkcijos kiekiui kartu sudėjus.
Duomenų atskleisti nenori
Tačiau kol kas yra nedaug ženklų, kad šiemet bus koks nors apčiuopiamas atsakas į tai.
Paklausti, ar JT aukščiausiojo lygio susitikime bus svarstomas kariuomenės išmetamųjų teršalų klausimas, pirmininkaujantys JAE atsakė, kad viena iš dvi savaites truksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo teminių dienų bus „pagalba, atsigavimas ir taika“, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos.
Nenorėtume, kad visi žinotų, kiek degalų sunaudojame šiose misijose – kiek skrendame, kiek važiuojame ir kokie yra mūsų pratybų modeliai.
Kai kurie kariškiai neigiamai reaguoja į tai, kad būtų paskelbta išsami informacija apie jų naudojamos naftos kiekį.
„Nenorėtume, kad visi žinotų, kiek degalų sunaudojame šiose misijose – kiek skrendame, kiek važiuojame ir kokie yra mūsų pratybų modeliai“, – sakė Vokietijos gynybos ministerijos Aplinkos apsaugos padalinio darbuotojas Markusas Ruelke.
Vis dėlto yra ženklų, kad kai kurios kariuomenės ruošiasi ateinančiais metais pakeisti ataskaitų teikimo reikalavimus, o kitos imasi veiksmų, kad sumažintų savo poveikį klimatui.
Pavyzdžiui, NATO, 31 šalies Vakarų saugumo aljansas, agentūrai „Reuters“ pranešė sukūręs metodiką, pagal kurią jo nariai turi teikti ataskaitas apie savo kariuomenės išmetamų teršalų kiekį.
Praėjusiais metais Vašingtonas išsiuntė JAV kariuomenės ir karinio jūrų laivyno atstovus į COP27 aukščiausiojo lygio susitikimą dėl klimato kaitos Egipte – tai pirmas kartas, kai Pentagono delegacija dalyvavo pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos.
Bepiločių orlaivių nauda
JAV teigimu, jos kariuomenės sunaudojamos naftos kiekis ir išmetamų teršalų kiekis mažėja.
Oksfordo universiteto tarptautinių santykių profesorė Neta Crawford teigė, kad JAV karių išvedimas iš Afganistano ir Irako, atsinaujinančiosios energijos technologijų diegimas, taupiau degalus naudojančios transporto priemonės, taip pat mažesnis karinių pratybų skaičius ir mažesnė jų apimtis prisidėjo prie degalų naudojimo mažėjimo.
Taip pat galėjo padėti platesnis bepiločių orlaivių naudojimas.
„Viena iš didžiausių išmetamųjų teršalų mažinimo technologijų buvo bepiločių orlaivių – dronų – naudojimas“, – sakė aukštas JAV gynybos pareigūnas, norėjęs išlikti anonimu, – „Iš orlaivio pašalinus žmogų, labai pagerėja energijos vartojimo efektyvumas.“
