Šie mėginiai yra kritiškai svarbūs siekiant išanalizuoti virusą ir sukurti gyvybes išgelbėti galinčius gydymo metodus bei vakcinas, be kurių nebūtų įmanoma apsieiti ligos protrūkių ar pandemijų atveju. Įprastai infekcinių ligų tyrimų specialistai šiais mėginiais dalinasi operatyviai ir be jokio triukšmo – tokią praktiką apibrėžė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) surašyta sutartis, skirta apsaugai nuo potencialių gripo atmainų protrūkių. Paprastai tai reiškia, kad virusų mėginiai po pasaulio laboratorijas išsiuntinėjami per kelis mėnesius.
Tačiau šis atvejis yra kitoks: anot „The New York Times“ publikuoto straipsnio, Kinija nesugeba mėginiais pasidalinti jau ilgiau nei metus, nors šios šalies laboratorijos bei valdžios institucijos yra bombarduojamos ir tarptautinės mokslininkų bendruomenės, ir svarbių politinių veikėjų. Be to, mokslininkai, matydami, kaip auga įtampa dėl JAV ir Kinijos tarptautinės prekybos, baiminasi, kad padėtis biologinių mėginių ir kitos svarbios su medicina susijusios medžiagos dalijimosi srityje tik prastės.
„Trukdymas JAV mokslo institucijoms prieiti prie užsienietiškų patogenų ir prieš juos nukreiptų terapijų kenkia mūsų tautos gebėjimui apsisaugoti nuo infekcijų, kurios globaliai gali pasklisti per kelias dienas“, – sakė Harvardo medicinos mokyklos infekcinių ligų specialistas Michaelas Callahanas.
Baracko Obamos prezidentavimo laikotarpiu JAV Gynybos departamento biologinės gynybos programų koordinatorius Andrew Weberis sakė: „Virusų mėginiai nepriklauso valstybėms, lygiai kaip joms nepriklauso ir danguje skraidantys paukščiai. Žinant, kad gripo virusas yra potenciali grėsmė žmonijai, nesugebėjimas juo nedelsiant pasidalinti su pasauliniu PSO laboratorijų tinklu yra skandalingas. Jeigu Kinija tarptautinei mokslininkų bendruomenei neduos šių mėginių, be rimtos priežasties gali mirti daugybė žmonių.“
H7N9 paukščių virusas Kinijoje pradėjo plisti 2013 metais ir nuo to laiko Azijoje kasmet sukelia po kelias nedidelės apimties epidemijas. Oficialiai susirgimas šiuo virusu nustatytas 1565 žmonėms, 766 iš jų susirgo per protrūkį, trukusį nuo 2016 m. spalio iki 2017 m. rugsėjo. Laimei, ligšioliniuose protrūkiuose ligos plitimas iš žmogaus į žmogų nevyko, todėl paukščių gripas plito labai ribotai. Žmonės, susirgę šia pavojinga liga, informuodavo medikus, kad prieš susergant lankėsi paukščių turguose ar vietose, kur buvo paukščių.
Tačiau užsikrėtus šiuo gripu prognozės būdavo prastos. Ankstesnių protrūkių metu mirdavo net 39 proc. užsikrėtusiųjų. Be to, ši viruso atmaina, kaip ir kiti paukščių gripai, greitai mutuoja. Būtent itin greitų mutacijų potencialas ir prasta ligos eigos prognozė yra priežastis, dėl kurios mokslininkai skambina pavojaus varpais.
