„Aš nesitikėjau, kad organizme buvo struktūros, apie kurias mes nežinojome. Maniau, kad visas kūnas jau sužymėtas“, – stebėjosi tyrimo vadovas Jonathanas Kipnisas iš Virdžinijos universiteto.
Apie limfagyslių atradimą pirmą kartą buvo pranešta „Nature“ praėjusių metų birželį, tačiau tai be neruomokslininkų bendruomenės mažai kas įvertino.
Vis dėlto tyrimas vėl buvo pastebėtas praėjusią savaitę, kai komanda parodė, kad imuninė sistema per šias kraujagysles gali kontroliuoti mūsų socialinį elgesį.
Limfinė sistema sudaryta iš kraujagyslių, kurios per kūną perneša baltąsias kraujo ir kitas imuninės sistemos ląsteles. Ji veikia tarsi jungtis tarp audinių ir kraujotakos, padeda pašalinti mirusias kraujo ląsteles ir kitas atliekas.
Tačiau dešimtmečius mokslininkai buvo įsitikinę, kad smegenys neturi jokių limfagyslių ir kad jos neturėjo tiesioginės sąsajos su imunine sistema.
Manyta, kad tai, kartu su kraujo-smegenų barjeru, leido patį svarbiausią organą išlaikyti saugų nuo besiveržiančių patogenų.
Tačiau praėjusiais metais mokslininkai parodė, kad limfagyslės tiesiog buvo pasislėpusios smegenų dangale.
Kad tai išsiaiškintų, mokslininkai paėmė pelės smegenų dangalą ir studijavo jį visą, o ne supjaustę dalimis, kaip tai daroma įprastai.
Žiūrėdama pro mikroskopą komanda pastebėjo, jog imuninės ląstelės buvo išsidėsčiusios visame mėginyje kraujagysles primenančiuose šablonuose, o vėlesni tyrimai parodė, kad tai iš tiesų buvo limfagyslės.
„Aš nesitikėjau, kad organizme buvo struktūros, apie kurias mes nežinojome. Maniau, kad visas kūnas jau sužymėtas“, – stebėjosi tyrimo vadovas Jonathanas Kipnisas
Tuomet tyrėjai į anestezuotas peles injekavo dažų, kurie turėjo parodyti, kaip kraujagyslės, kartu su venomis ir sinusais, iš smegenų skysčio perneša skysčius ir imunines ląsteles į šalimais esančius gilius kaklo limfmazgius – tiesioginę jungtį tarp imuninės sistemos ir smegenų.
Mokslininkai skrodimo metu taip pat atrado panašias kraujagysles ir žmonių smegenyse, tačiau kol kas neaišku, kokios jų funkcijos ir kaip jos išsidėsčiusios.
Toks atradimas galėtų būti esminis siekiant išgydyti sudėtingas neurodegeneracines ligas, kaip šizofrenija ir Alzhaimeris.
Naujausiame tyrime mokslininkai parodė, kad paprasčiausiai išjungdami vieną imuninės sistemos molekulę jie galėjo gerokai pakeisti pelių elgseną ir atgrasyti jas nuo bendravimo su kitomis pelėmis. Tai leidžia spėti, kad egzistuoja sąsaja tarp imuninės sistemos ir socialinių būsenų, tokių kaip autizmas.