Šia silikono pagrindo medžiaga duomenys perduodami ne elektros, o šviesos impulsais. Be to, geresnės ir jos fizinės savybės – medžiaga yra tvirtesnė, lankstesnė ir atspari šilumai, rašo Phys.org.
Mokslininkai įsitikinę, kad jų išradimas bus nepakeičiamas kuriant ateities superkompiuterius, kurie galės atlikti milijardų milijardus skaičiavimų per sekundę.
Augant internetu perduodamų duomenų kiekiui, mokslininkai jau kurį laiką ieško būdų pagreitinti duomenų centrų darbą, tačiau sumažinti jų energijos suvartojimą. Nemažai energijos iššvaistoma perduodant duomenis iš procesoriaus į spausdintos schemos plokštę. Šiuo metu tam naudojami elektros signalai, tačiau mokslininkų išradimas leis juos pakeisti šviesos impulsais.
Ši technologija leis ne tik paspartinti kompiuterių darbą, bet ir sumažins elektros sąnaudas.
„Mūsų sukurta medžiaga yra ypač lanksti, atspari aukštai temperatūrai ir puikiai prilimpa prie įvairių paviršių“, – sakė „IBM Research“ fotonikos tyrimų grupės atstovas Bertas Janas Offreinas.
Šios savybės yra ypač svarbios gaminant spausdintos schemos plokštes (ant jų montuojamos kompiuterio ar kito įrenginio detalės).
Mokslininkų teigimu, medžiaga gali būti nesunkiai pritaikyta gaminti tokias plokštes naudojant dabartines technologijas.
„Mes esame tikri, kad silikono pagrindo spausdintos schemos plokščių jungtys greit pakeis dabartinius elektros laidininkus, o tai leis pasiūlyti didžiulį greitį, kurio reikės rytdienos superkompiuteriams“, – sakė „Dow Corning“ viceprezidentas Ericas Peetersas.
Naujoji medžiaga išliejama skysčio pavidalu, o po kurio laiko sukietėja. Ji patikimai veikia ekstremaliomis sąlygomis (esant dideliam karščiui ir drėgmei), jos būsena nepakito ir po 500 temperatūros keitimo ciklų nuo -40 iki 120 laipsnių pagal Celsijų.
