Apsiaustas yra pagamintas iš mažyčių aukso plytas primenančių „nanoantenų“, kurios nukreipia šviesos bangas nuo objektų. Pats apsiaustas yra dviejų matmenų, tačiau gali uždengti tris.
Todėl, kad atspindėtas šviesos intensyvumas prilygsta atspindėtam nuo veidrodžio, nematomas tampa ne tik objektas, bet ir apsiaustas.
Anksčiau sukurtus nematomumo apsiaustus buvo nepatogu naudoti dėl jų dizaino. Tačiau šis 80 nanometrų storio apdangalas gali būti apsuktas aplink visą objektą.
Pasak tyrėjų, taip vadinamas apsiausto „metapaviršius“ buvo sukurtas taip, kad šviesa „būtų tokia pati, kaip nuo veidrodžio atsispindėjusi šviesa“.
Todėl, kad atspindėtas šviesos intensyvumas prilygsta atspindėtam nuo veidrodžio, nematomas tampa ne tik objektas, bet ir apsiaustas.
Tai pirmas kartas, kai mokslininkams naudojant šią techniką pavyko sukurti nematomumo apsiaustą, tačiau jie buvo kuriami jau dešimtmetį.
Pavyzdžiui, Andre Alu, profesorius iš Teksaso universiteto Ostine, jų kūrimu domėjosi nuo 2005 metų. A.Alu objektų uždengimui naudojo „aktyvią“ technologiją, kuriai reikėjo elektros energijos.
Pastarojo tyrimo metu mokslininkai panaudojo „pasyvią“ technologiją nenaudodami elektros energijos.
